Šiandien regionų plėtroje susiduriama su realybe, kai investicijų poreikis auga greičiau nei viešojo sektoriaus galimybės, o savivaldybėms darosi vis sunkiau vienoms finansuoti didelius infrastruktūros projektus. Kartu regionai aktyviai konkuruoja ne tik dėl investicijų, bet ir dėl žmonių – jaunų šeimų, talentų bei trūkstamų specialistų. Klaipėdoje įvykusiame susitikime su verslo ir savivaldos atstovais Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė kartu su komanda ir finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu bei „ILTE“ valdybos nare, Klientų finansavimo tarnybos vadove Giedre Gečiauskiene gvildeno esminį klausimą – kas vis tik gali atrakinti savivaldybių potencialą.
Atsakymas į augančius iššūkius – VPSP modelis
CPVA iškelta įžvalga – atsakymas slypi sinergijoje, tiksliau – viešojo ir privataus sektorių partnerystėje (VPSP). Tai jau realiai veikiantis modelis, leidžiantis greičiau įgyvendinti sudėtingus projektus, pritraukti verslo kompetencijas bei finansavimą ir išdėstyti finansinę naštą per ilgesnį laikotarpį. Lietuvoje jau turime 76 pasirašytas VPSP sutartis, iš kurių 51 šiuo metu įgyvendinama, o didžioji dalis projektų vyksta būtent savivaldybių lygmeniu. Šios srities lyderis neabejotinai yra Klaipėdos regionas, išsiskiriantis net 20 sudarytų sutarčių.
Ateities partnerystės kryptys regionuose
CPVA vadovės I. Šuolienės vertinimu, ateityje viešosios ir privačios partnerystės galimybės turėtų būti plečiamos keliose kritinėse srityse. Transporto infrastruktūroje augančiam pajūriui aktualūs gatvių plėtros, parkavimo, transporto srautų valdymo bei uostų ir prieplaukų klausimai. Energetikoje ir aplinkosaugoje Europos praktika rodo akivaizdžią VPSP naudą modernizuojant šilumos ūkį, gatvių apšvietimą ar pastatų energinį efektyvumą.
Taip pat socialinėje ir švietimo erdvėje šis modelis leidžia greičiau ir efektyviau statyti ar modernizuoti mokyklas, darželius bei sporto objektus. Galiausiai, būsto prieinamumo tema yra itin svarbi regionų konkurencingumo sąlyga, o kitos šalys VPSP modelį jau sėkmingai taiko prieinamo nuomojamo būsto projektams regionuose.
CPVA siekis – erdvė pilotiniams projektams ir dialogui
Kadangi Lietuvoje problemos labai panašios, verta ieškoti pilotinių projektų, apjungiančių savivaldos poreikius, valstybės įrankius, ILTE ar EIB finansavimą bei privataus sektoriaus investicijas. „CPVA tikslas nėra siūlyti šabloninius receptus, o tęsti pradėtą dialogą ir sukurti erdvę, kurioje valstybė, savivalda, finansų institucijos ir verslas kartu ieškotų sprendimų, gerinančių investicinę aplinką bei regiono patrauklumą specialistams“, – kalbėjo I. Šuolienė.
Finansų ministerijos įrankiai regiono ekonominiam pagrindui stiprinti
Prie šio dialogo besijungiantis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad Klaipėdos regionas turi jūrų uostą, turizmo ir rekreacijos potencialą, tačiau aukštesnės pridėtinės vertės ekonominėms veikloms stinga patrauklių sąlygų.
Finansų ministras K. Vaitiekūnas teigia, kad naudojant Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemones prisidedama prie realių pokyčių regionuose, stiprinamas vietos verslo konkurencingumas bei spartinamas investicinių projektų įgyvendinimas. Kartu regionams suteikiama daugiau galių savarankiškai planuoti investicijas: konkretūs projektai numatomi plėtros planuose, atsižvelgiant į vietos prioritetus ir turimus finansinius išteklius. Klaipėdos regionas turi visas prielaidas tapti patrauklia erdve aukštą pridėtinę vertę kuriantiems projektams, todėl šį potencialią būtina nuosekliai išnaudoti.
