Noras bent retkarčiais pakeisti aplinką būdingas ne tik šių dienų žmogui, bet ir XVIII–XIX a. dvaro ponui. Vėduoklių, pypkių, knygų, piniginių ir kitų prabangių daiktų pilnos skrynios kartu su tarnais iškeliaudavo į rezidencijas pirmi, o šiems įsikūrus, atvykdavo ir jų ponai. Viena tokių vasaros rezidencijų buvo ir Aristavėlės dvaras, kuris pradeda savo kelionę po Lietuvą ir lauks savo ponų – lankytojų. Pirma aplankyta stotelė – Kaišiadorys.
Jeigu ne jūs keliaujate į dvarą, tai dvaras atkeliaus pas jus – tokį tikslą išsikėlė muziejininkai, rengdami keliaujančios rezidencijos projektą. Aristavėlės dvaras po Lietuvą keliaus specialioje palapinėje, kur lankytojų lauks ekspozicija, bus pasakojama to laikmečio istorija, vedamos edukacijos. Ekspozicijos aplankymas keliaujančiame Aristavėlės dvare gali tapti puikia istorijos pamoka ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir suaugusiems. Projektu tikimasi pasiekti atokiau gyvenančius Lietuvos žmones ir supažindinti juos su šio dvaro istorija. Projekto įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Keliaujančiam Aristavėlės dvarui įgyvendinti skiriama 158 tūkst. eurų iš 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ lėšų.
„Aristavėlės dvaras turtingas istorijų. Vienas iš dvare gyvenusių Medekšų dalyvavo 1863 m. sukilime. Dvaro rūmai pergyveno ne vieną rekonstrukciją. Labiausiai rūmai pasikeitė sovietų laikais: salė ir didieji kambariai suskirstyti pertvaromis, įrengti butai, perstatytos krosnys. Nepaisant to, pavyko išlaikyti bajoriškos rezidencijos vaizdą – baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdį“, – supažindina projekto vadovė, Lietuvos liaudies buities muziejaus Rinkodaros skyriaus vedėja Rasma Noreikytė.
Dvarų kultūrą lankytojai kviečiami pažinti per skirtingus pojūčius: ragaujant, liečiant, klausantis, uostant ir regint. Palapinėje gausu įvairių simbolių ir grafinių motyvų. Keli tokių – dviejų dvare gyvenusių giminių – Zabielų ir Medekšų – herbai. Fotoveidrodyje galima interaktyviai pasimatuoti dvariškus drabužius, atminčiai liks nuotrauka. Dvaro vidų puošia išskirtinė polichrominė tapyba.
„XVIII–XIX a. tapetai buvo brangesni nei rankų darbas. Dažų pasigamindavo iš varškės masės. Visas Aristavelės dvaras buvo ištapytas ornamentais, kiekvienas kambarys buvo kitoks – su savitu dekoru, spalvomis. Tai taip vadinama polichromine tapyba. Ją edukacijų metu galės išbandyti ir lankytojai“, – pasakoja R. Noreikytė.
Dažnai dvariškių gyvenimą įsivaizduojame iš estetinės pusės, prieš akis iškyla puošnių rūbų, rūmų dekoracijų vaizdai, tačiau, pasak projekto vadovės, daug slypi ir už estetikos.
„Visuose skaitytuose to laikmečio tekstuose ryški meilė tėvynei. Aukštinama pagarba tradicijai, kilmei, šalia esantiems žmonėms, taip pat mokslui. Šiandien turime laisvai visiems prieinamą mokslą, tačiau taip buvo ne visada. Labai norisi į tai atkreipti dėmesį, paskatinti labiau vertini tai, ką turime. To laikmečio dvariškiai vienu metu mokėsi ne vieną kalbą. Pavyzdžiui, Oginskis savo prisiminimuose dalijosi, kaip pusę dienos mokydavosi prancūzų kalbos, o jo mokytojas lenkiškai pasakodavo apie augalus. Vienu metu buvo mokomasi trijų–keturių kalbų. Mokslui buvo skiriamas išskirtinis dėmesys, bet tik dvaro ponų“, – dalinasi R. Noreikytė.
Dvariškiams būdingas ne tik ypatingas dėmesys mokslui, bet ir ryšys su gamta. Pasak R. Noreikytės, skaitydamas jų prisiminimus, gali justi tą džiaugsmą, kurį teikė kaskart žvilgtelėjus pro langą matoma medžių alėja. Botanikos mokslo to meto dvariškiai mokėsi labai praktiškai, kiekvieną augalėlį pačiupinėjo, žinojo kiekvieno augalo struktūrą, ją paišė savo užrašuose.
Aristavėlės dvaras jau aplankė Kaišiadoris, 2023 m. aplankys dar devynis Lietuvos pakraščiuose esančius regionus ir dvi lietuvių bendruomenes Norvegijoje. Aristavėlės dvaro rūmai pastatyti apie 1700-uosius Kėdainių rajone, lankytojams atverti 2016 m. Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Apie programą „Kultūra“:
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Kultūra“, Lietuvoje siekiama panaikinti esamą teritorinę nelygybę aukštos kokybės kultūros produktų ir paslaugų prieinamumo prasme ir taip mažinti socialinę atskirtį ir diskriminaciją. Įvairiomis programos priemonėmis stiprinamas kultūrinis švietimas, vietos kultūrinis verslumas ir kultūros paveldo valdymas. Iš viso 2014–2021 m. programai „Kultūra“ skirta daugiau kaip 8,2 mln. eurų. Projektų įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Be programos „Kultūra“ CPVA dar prižiūri „Sveikatos“, „Aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos“ ir „Teisingumo ir vidaus reikalų“ programas.
