Šalies ligoninės apginkluojamos moderniausia medicinos įranga, skirta diagnozuoti ir gydyti smegenų kraujagyslių ligas, ypač ūminį insultą. Kompiuteriniais tomografais ir angiografais jau aprūpinti visi 6 specializuoti šalies insultų gydymo centrai, modernią įrangą įsigys ir taip vadinamos tarpinės pagalbos ligoninės, kuriose, pacientui įtariant ūminį insultą, turi būti atliekami tyrimai ir sprendžiama dėl gydymo ir tolesnės pagalbos.
Iš viso bendrai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų insultų centrų ir tarpinių ligoninių įrangai įsigyti skirta daugiau nei 25,9 mln. eurų.
Sukurtas insultų centrų tinklas
Specializuoti insultų gydymo centrai Lietuvoje jau veikia penkerius metus. Jie įsteigti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse ir sudaro visą šalies teritoriją apimantį nacionalinį insulto integruotos sveikatos priežiūros tinklą, kuris užtikrina aukščiausio lygio ūminio galvos smegenų insulto diagnostiką ir gydymą visiems šalies gyventojams.
Šiuose centruose visą parą, visomis dienomis dirba specializuotos brigados insultui diagnozuoti ir gydyti. Moderni įranga leidžia jiems tiksliai ir laiku diagnozuoti bei gydyti galvos smegenų kraujagyslių ligas, suteikti pacientams efektyvią pagalbą.
„Žmonių, sergančių insultu, skaičius Lietuvoje nemažėja – kasmet užregistruojama apie 10 tūkst. naujų insulto atvejų. Tačiau galime džiaugtis, kad, įtariant ligą ar jai ištikus, pacientams galime suteikti patį moderniausią gydymą, atstatant smegenų kraujotaką. O tai reiškia ne tik galimybę išgyventi, bet ir išvengti sunkių ligos pasekmių, turėti daugiau galimybių pasveikti“, – sako Santaros klinikų Neurologijos centro vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof. Dalius Jatužis.
Tiria, diagnozuoja ir gydo
Anot jo, šiuolaikinis veiksmingiausias išeminio insulto gydymas paremtas technologijomis, kurios leidžia per pirmąsias valandas pašalinti trombą iš užsikišusios kraujagyslės ir taip atstatyti kraujotaką. Tai yra daroma trombolizės būdu, krešulį ištirpdant vaistais, arba mechaninės trombektomijos metodu, krešulį pašalinant per į arteriją įvestą kateterį.
D.Jatužio teigimu, per pastaruosius penkerius metus trombolizių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei penkis kartus – nuo maždaug 180 procedūrų iki daugiau kaip 1000. Trombektomijų visoje šalyje buvo atliekama mažiau nei 10 procedūrų per metus, o praėjusių metų duomenimis – apie 400. Įsigijus šiuolaikinės kartos medicininę įrangą, greičiau atliekami tyrimai, tiksliau nustatoma diagnozė ir pradedamas savalaikis gydymas.
„Biplaninė (dviejų vamzdžių) angiografinė sistema ypatinga tuo, kad vienu metu kraujagyslių tinklą galima stebėti iš dviejų projekcijų. Taip taupomas laikas, rengeno kontrastinė medžiaga, mažinamas jos poveikis paciento sveikatai. Be to, medikai ir ligoniai gauna mažiau apšvitos“, – pasakoja su naujausia galvos smegenų kraujagyslių vizualizavimui, diagnostikai ir gydymui skirta įranga dirbantis Santaros klinikų intervencinis radiologas Marius Kurminas.
Šiuolaikiniai kompiuteriniai tomografai, anot jo, leidžia greitai ir tiksliai ištirti, kurioje vietoje užsikišusi kraujagyslė, kokio ilgio yra trombas, kiek yra negyvo smegenų audinio ir ką dar galima išgelbėti. Kompiuterinė tomografija atliekama kiekvienam pacientui, kuriam įtarimas insultas.
Šlubuoja profilaktika ir reabilitacija
„Nors šiuo metu pirmaujame insultų centruose teikiamos modernios pagalbos skaičiais ir kokybe, vis dar atsiliekame insulto profilaktikos srityje, taip pat dar trūksta pagalbinių ir slaugos ligoninių, kuriose gydomi pacientai, po to, kai jiems suteikiama pagalba insultų centruose“, – pabrėžia prof. D. Jatužis.
Anot jo, susirgimų insultais skaičių galima būtų sumažinti iki 6-7 tūkst. per metus, tačiau tam reikia kompleksinių pastangų: visuomenės švietimo, sveikos gyvensenos mokymų, profilaktikos.
Be to, būtina užtikrinti efektyvią reabilitacijos po insultų sistemą, kurią sudarytų tarpinės ligoninės. Ir nors šiuo metu šios ligoninės taip pat aprūpinamos modernia įranga, jų dar gerokai trūksta.
Pavyzdžiui, net Vilniuje trūksta terapinio profilio ligoninių, kurios galėtų teikti efektyvią reabilitaciją ligoniams po insulto ir po to, kai jiems buvo suteikta pagalba insultų gydymo centre. Šiuo metu beveik visi ūminiai insultai Vilniuje gydomi tik dvejose – Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kurios yra aukščiausio lygmens insultų centrai.
Kasmet spalio 29 –toji minima kaip Pasaulinė insulto diena.
