Jau dvi savaites Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pacientai operuojami, naudojant robotinę sistemą, kurią klinikos įsigijo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. 3,6 mln. eurų kainavusi Didžiojoje Britanijoje pagaminta robotinė sistema klinikose naudojama urologijos, pilvo, krūtinės ir ginekologijos srities chirurginėms operacijos atlikti.
Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus teigimu, klinikose pradėta robotinė chirurgija yra naujas kokybinis ir technologinis žingsnis, įgalinantis medikus tiksliau ir preciziškiau, tuo pačiu saugiau atlikti savo darbą, o pacientams leidžiantis greičiau ir lengviau atsigauti po operacijų, sumažinantis galimų komplikacijų riziką.
Klinikų gydytojai, jau išbandę naująją robotinę sistemą sako, kad ji patogi ne tik dėl savo mobilumo, nedidelio dydžio, lengvo pritaikomumo įvairiose operacinėse. Sistema taip pat unikali ir savo technine struktūra bei galimybėmis: chirurgas operuoja per atstumą patogiai sėdėdamas konsolėje, kuria valdo instrumentus ir bendrauja su prie operacinio stalo esančiu asistentu, monitoriaus ekrane jis mato itin kokybišką vaizdą, o užsidėjęs specialius akinius, – ir 3D vaizdą.
Lietuvoje, kaip ir pasaulio medicinoje, robotinė chirurgija yra pirmo pasirinkimo metodas onkologinių susirgimų atveju. Auksiniu standartu robotinė chirurgija laikoma operuojant prostatos ir inkstų vėžį, kai kuriose šalyse ji taikoma gyvų giminingų donorų inksto paėmimo operacijoms.
Naujoji robotinė sistema Santaros klinikose taip pat bus plačiai taikoma, operuojant sudėtingas išvaržas, tulžies latakus, kepenų patologijas, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio chirurgijoje. Ginekologinėje chirurgijoje – piktybinių gimdos kaklelio, gimdos kūno navikų, sudėtingiausių būklių nepiktybinių ginekologinių ligų gydymui.
Dėl savo specifikos robotinė chirurgija ypač tinkama tose kūno vietose, kur yra mažai erdvės ir reikia didelio tikslumo. Todėl ji bus taikoma ir įvairioms tarpuplaučio ligoms gydyti, o tam tikrais atvejais – ir plaučių vėžio radikaliam chirurginiam gydymui.
Nereikėtų įsivaizduoti, kad robotas pats operuoja – šiuo atveju jis yra tik mediko pagalbininkas. Sistema perduoda chirurgo rankų judesius chirurginiams instrumentams, kurie juos atkartoja. Tokios operacijos metu chirurgas turi tarsi ne 2, o 4 rankas, kuriomis valdo robotinę sistemą. Įranga turi daugybę daviklių, saugančių ir neleidžiančių atlikti nereikalingų judesių.
Šiuo metu klinikose operuoti robotine sistema parengtos dvi komandos, kurių kiekvieną sudaro du gydytojai ir dvi slaugytojos.
Jei laparoskopinės operacijos, kurios šiuo metu Santaros klinikose sudaro beveik 90 proc. planinės chirurgijos, vadinamos tausojančiomis, tai robotine sistema atliekamos operacijos yra dar labiau tausojančios ir pacientą, ir gydytoją. Dėl to šis minimaliai invazinis metodas ypač tinkamas operuoti ir vaikus.
Lietuvos medikų rankose – tai jau antroji robotinė sistema. Dar vieną sistemą yra įsigijusi Klaipėdos universitetinė ligoninė.
ES fondų investicinį projektą „Inovatyvios medicinos įrangos, skirtos onkologinių ligų prevencijai, ankstyvai diagnostikai ir gydymui, įsigijimas VUL Santaros klinikose“ administravo Centrinė projektų valdymo agentūra.
