Ilgai dreifavusi tarp Rytų ir Vakarų, šiandien Armėnija stovi ant esminių pokyčių slenksčio. Po skaudžių Kalnų Karabacho konflikto pasekmių šalis vis labiau atsigręžia į Europą. Šio virsmo liudininkai – ir Lietuvos ekspertai, kurie per pastaruosius dvejus metus padėjo Armėnijai pertvarkyti jos vidaus reikalų sistemą.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), minėdama darnaus vystymosi darbotvarkės 10-metį, dalinasi pokyčių istorijomis, kuriomis siekiama parodyti, kaip Lietuvos žinios ir ekspertinė patirtis prisideda prie pasaulio pažangos, ir priminti: globalūs pokyčiai įmanomi tik veikiant kartu.
Kaip pasakoja Tomas Bikmanas, pagrindinis dvejus metus trukusio projekto „Parama teisėsaugos ir saugumo reformoms Armėnijoje“ ekspertas, projekto pradžia sutapo su itin įtemptu laikotarpiu – 2023 m. rudenį, tą pačią dieną, kai oficialiai startavo projektas, Kalnų Karabache kilo neramumai, pasibaigę didžiule humanitarine krize.
„Daugiau nei 100 tūkst. armėnų buvo priversti palikti šią teritoriją. Po dešimtmečius trukusio konflikto Armėnija neteko Kalnų Karabacho – tai visuomenei buvo labai skausminga. Armėnai visada tikėjo Rusijos parama, bet šį kartą jos nesulaukė. Premjerui Nikolui Pašinianui ir visam jo ministrų kabinetui tapo aišku, kad reikia ieškoti alternatyvų. Mūsų pasirodymas tuo metu buvo labai laiku“, – sako T. Bikmanas.
Sisteminiai pokyčiai
Ir, nors politinis fonas bendradarbiavimui buvo palankus, pradžia nebuvo lengva. „Institucijų durys atsivėrė, bet iš pradžių į mus žiūrėjo atsargiai. Padėjo nuoširdus, žmogiškas bendravimas. Tai, kad nesame čia tam, kad mokytume, o kad dalintumėmės – juk ir mes kažkada buvome toje pačioje situacijoje, kaip jie dabar“, – prisimena Ieva Šalaševičienė, CPVA Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo projektų skyriaus vyresnioji projektų vadovė, kuravusi projektą Armėnijoje.
Būtent tuo metu Armėnijoje buvo pradėtos svarbios reformos jėgos struktūrose – policijoje, migracijos ir pasienio tarnybose. Vidaus reikalų ministerijoje buvo suburta nauja komanda, kuri ėmėsi atsakomybės už viso vidaus saugumo valdymą. Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, patirtis tapo itin aktuali ir projekto metu šiai komandai buvo perduotos žinios apie strateginį planavimą, paslaugų gyventojams kokybės stebėseną, efektyvią komunikaciją, nusikaltimų prevencijos programas ir t. t.
T. Bikmano teigimu, iki tol Armėnijos vidaus reikalų sistema iš esmės dar buvo paremta sovietiniu modeliu – Policija buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, Migracijos tarnyba priklausė Socialinių reikalų ministerijai, o gelbėjimo tarnyboms vadovavo dar kita institucija.
„Dabar pagal Europos Sąjungos pavyzdį armėnai pertvarko savo sistemą – visos šios institucijos sujungiamos po vienu Vidaus reikalų ministerijos skėčiu, siekiant efektyvumo ir aiškesnio valdymo“, – aiškina jis.
I. Šalaševičienė priduria, kad tai – geroji Europos Sąjungos šalių praktika. „Ir Lietuvoje ne visos šios tarnybos iš karto priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Tačiau siekdami narystės Europos Sąjungoje, patys kažkada palaipsniui perėmėme pasiteisinusias europines praktikas“, – sako ji.
Tik Armėnijos pasienio tarnyba kol kas išlieka atskiroje struktūroje – panašiai kaip Lietuvoje būtų Valstybės saugumo departamento sudėtyje. „Dėl įtemptos situacijos pasienyje su Azerbaidžanu ir Turkija armėnai šioje srityje pokyčius įgyvendina atsargiau“, – dalinasi T. Bikmanas.
Vertingos pamokos iš Lietuvos
Dėl sudėtingų santykių su kaimyninėmis šalimis, armėnams itin svarbios Lietuvos efektyvaus migracijos valdymo, taip pat ir pasienio kontrolės stiprinimo patirtys.
„Jiems buvo įdomu, kaip mes tvarkėmės su Baltarusijos organizuota hibridine pabėgėlių ataka. Mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasidalijo savo patirtimi, ir dabar apie 15 km Armėnijos sienos su Azerbaidžanu jau turi fizinę užkardą, panašią į tą, kurią mes turime pasienyje su Baltarusija“, – sako T. Bikmanas.
Kitas armėnams aktualus klausimas – viešosios tvarkos palaikymas. Nors vidaus saugumo pajėgos Armėnijoje pavaldžios policijai, anot T. Bikmano, jos save laiko labiau kaip kariškiais. Turima įranga – pasenusi, dažnai nefunkcionali, kai kada net pavojinga civiliams.
„Buvo atvejis, kai per protestą prie parlamento pareigūnai panaudojo dujines granatas – bet jos ne tik paskleidė dujas, jos sprogo, pasklido skeveldrom. Žuvusių nebuvo, bet buvo sužeistų. Jie sakė – „panaudojome tai, ką turime“. O turėjo jie ne policinio tipo amuniciją, o militaristinio. O juk tokia amunicija skirta ne minios kontrolei, o karui“, – komentuoja T. Bikmanas
Taip pat Armėnijai padėta kurti nacionalinį pagalbos centrą 112. „Kaip ir mes anksčiau, jie turėjo atskiras linijas – 01, 02 ir pan. Mūsų specialistai nuvyko pas juos ir pasidalino mūsų patirtimi – kaip bendraujama su tais, kurie skambina, kaip greitai situacijos įvertinamos ir į jas sureaguojama“, – pasakoja I. Šalaševičienė.
Anot jos, iš viso per du metus suorganizuotos net 76 misijos, kuriose dalyvavo 125 tarptautiniai ekspertai – dauguma jų iš Lietuvos. Surengta 12 pažintinių vizitų į Europos šalis: Suomiją, Prancūziją, Olandiją, Ispaniją, Latviją ir Lietuvą.
Svarbiausias pokytis – mąstyme
Tačiau, anot T. Bikmano ir I. Šalaševičienės, svarbiausia – ne dokumentai ar procedūros, o požiūrio kaita.
„Galima pakeisti organizacijos struktūrą ar taisykles, bet pakeisti žmonių mąstymą – tam reikia laiko. Bet, manau, kad mes, visa projekto komanda, tikrai šiek tiek prisidėjome, mažindami neigiamus stereotipus, kad europiečiai nesupranta jų realybės“, – sako T. Bikmanas.
Jo nuomone, tikroji pažanga įvyksta tada, kai žmonės ima reikalauti teisingumo – ne tik deklaruojamo, bet ir gatvėje: „Kad policininkas tavęs nesustabdytų be priežasties ir nereikalautų kyšio. Kad prokuroras ar teisėjas elgtųsi humaniškai, vadovaudamasis teise, o ne „kas daugiau duos“ principu. Tokios yra demokratinės visuomenės vertybės. Matyt, to nori ir armėnai“.
I. Šalaševičienė pritaria: „Kuo daugiau šalių gyvena tomis pačiomis vertybėmis kaip mes – demokratija, žmogaus teisės, skaidrumas – tuo pasaulis saugesnis. Mes tiesiog bandome plėsti šį panašiai mąstančių valstybių ratą.“
Tiesa, kaip pabrėžia T. Bikmanas, svarbu suprasti, kad net ir būdami progresyvūs, dabartiniai valdžios lyderiai yra demokratiškai išrinkti, todėl jų sprendimai priklauso ir nuo visuomenės nuotaikų. Nauji rinkimai Armėnijoje numatyti jau kitais metais.
Nors šis projektas jau baigtas, Europos Sąjunga toliau tęs savo veiklą Armėnijoje. Šiuo metu rengiamasi naujai – vizų liberalizavimo – iniciatyvai Armėnijoje.
Projektą „Parama teisėsaugos ir saugumo reformoms Armėnijoje“ įgyvendino Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Latvijos valstybine policija. Dvejus metus trukusi iniciatyva baigta šių metų balandį. Iš Europos Sąjungos biudžeto jai skirta 2 mln. eurų, o papildoma Lietuvos finansinė dalis – daugiau nei 222 tūkst. eurų.
