Lietuvoje greitas ir kokybiškas internetas daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas. Tačiau už kelių tūkstančių kilometrų, Centrinėje Azijoje – Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekistane, Tadžikistane ir Turkmėnijoje – daugybė žmonių vis dar neturi galimybės prisijungti prie skaitmeninio pasaulio. Būtent todėl Lietuva kartu su Prancūzija, Suomija, Estija ir Latvija įgyvendina bendrą projektą, kurio tikslas – padėti šioms šalims stiprinti skaitmeninę infrastruktūrą, užtikrinti duomenų apsaugą bei ugdyti gyventojų skaitmeninius įgūdžius.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), minėdama darnaus vystymosi darbotvarkės 10-metį, dalinasi pokyčių istorijomis, kuriomis siekiama parodyti, kaip Lietuvos žinios ir ekspertinė patirtis prisideda prie pasaulio pažangos, ir priminti: globalūs pokyčiai įmanomi tik veikiant kartu.
Regiono specifika ir iššūkiai
Centrinė Azija – didžiulių teritorijų regionas, kuriame interneto prieinamumas labai netolygus. Didmiesčiuose ryšio paslaugos gana geros, tačiau kaimo vietovėse internetas dažnai vis dar neprieinamas. Pavyzdžiui, Kazachstanas yra net 42 kartus didesnis už Lietuvą, bet jo gyventojų tik aštuonis kartus daugiau. Didelę šalies dalį sudaro mažai apgyvendintos stepės ar sunkiai pasiekiamos kalnų vietovės.
„Tokiose sąlygose plėtoti tradicinę tinklų infrastruktūrą itin sudėtinga. Palydovinis internetas galėtų būti išeitis, bet jis tebėra brangus. Be to, vartotojams kyla sunkumų įsigyti reikiamą įrangą, ją prižiūrėti ar pakeisti gedimo atveju. Todėl už sostinių ribų interneto prieiga dažnai išlieka ribota“, – pasakoja pagrindinis projekto ekspertas Paulius Vaina.
Sudėtinga ne tik dėl geografijos. Politinė aplinka taip pat kelia iššūkių: nors visos penkios šalys priklauso tarptautinėms organizacijoms, pasak P. Vainos, jos neturi bendros regioninės platformos, kuri padėtų mobilizuoti pastangas, siekiant bendrų regiono skaitmenizacijos tikslų, pavyzdžiui, tarptinklinio ryšio, palydovinio ryšio ar tarpvalstybinio tinklų sujungimo (IXP) ir pan.
„Kiekviena valstybė savarankiškai ieško geriausių pasaulio praktikų ir dažnai tai daro visai sėkmingai, bet viskas išlieka fragmentiška – nėra aiškios krypties ar bendro stuburo. Europoje turime bendrus principus, teisės aktus ir standartus, kurie užtikrina darną. O Centrinėje Azijoje kiekviena šalis jungia pavienes patirtis, bet trūksta bendros sistemos ir vieningo požiūrio“, – pažymi P. Vaina.
Jungčių svarba
P. Vainos teigimu, bendros regioninės platformos nebuvimas reiškia ir tai, kad šalys labiau priklausomos nuo esamų išorinių jungčių.
„Šiuo metu Centrinės Azijos šalys yra sujungtos tinklais su didžiosiomis kaimynėmis – rusija ir Kinija, tačiau jungčių į Europą kol kas nėra. Problema ta, kad regionas yra tarsi „užrakintas“ – neturi tiesioginio išėjimo į jūrą. Jį turi tik Kazachstanas ir Turkmėnija, bet pastaroji yra gana uždara ir atsiribojusi. Tai reiškia, kad norint nutiesti kabelius į Europą, reikia tartis su kitomis valstybėmis. Tai procesą daro sudėtingesnį ir ilgesnį. Dėl to regiono skaitmeninė plėtra stringa, o priklausomybė nuo esamų jungčių išlieka didelė“, – pabrėžia P. Vaina.
Tokia priklausomybė kelia nemažai rizikų. „Šios šalys susiduria su informacijos blokavimu, ir ne visada savo noru. Pavyzdžiui, jei Rusijoje tam tikra informacija ribojama, tai pasekmes pajunta ir Centrinės Azijos gyventojai. Todėl projektas padės šalims ieškoti sprendimų, kaip diversifikuoti interneto tiekimo šaltinius“, – sako Ieva Šalaševičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo projektų skyriaus vyresnioji projektų vadovė.
Reguliavimo spragos ir Lietuvos vaidmuo
Lietuvos indėlis šiame sausį startavusiame projekte itin svarbus – esame atsakingi už veiklas, susijusias su informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politika ir reguliavimu. Lietuvos ekspertai padeda šalims parengti reikalingus įstatymų pakeitimus, kurie užtikrintų skaidrų, sąžiningą ir konkurencingą skaitmenizavimo procesą.
„Matome problemų vadinamojoje „paskutinės mylios“ infrastruktūroje – internetas nutolusiems gyventojams tiesiog neprieinamas. Rinkoje dominuoja keli operatoriai, todėl paslaugos brangios ir dažnai nekokybiškos“, – teigia I. Šalaševičienė.
Pasak P. Vainos, situaciją galima būtų keisti nustatant mažesnes rinkas, įvardijant dominuojančius operatorius ir įpareigojant juos už sąžiningą kainą atverti tinklus konkurentams. Vis dėlto tokio reguliavimo kol kas nėra.
„Problema ta, kad valstybės dažnai pačios yra telekomunikacijų bendrovių dalininkės. Tai reiškia, kad jos tampa ir rinkos reguliuotojomis, ir verslo partnerėmis, o tai apsunkina skaidrumo užtikrinimą“, – sako jis.
Siekiant padėti šalims nutraukti šį uždarą ratą, Lietuva organizuos pažintinius vizitus ir konferencijas, dalinsis savo patirtimi bei praktiniais pavyzdžiais. Jau atlikta ir trijų šalių – Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano – analizė, padėsianti parengti konkrečius pokyčių planus.
Dėmesys skaitmeniniam raštingumui
Lietuva taip pat prisidės prie gyventojų informacinio raštingumo didinimo. Trijose šalyse bus įrengtos pilotinės klasės, kur žmonės galės naudotis internetu, mokytis dirbti kompiuteriu ir dalyvauti mokymuose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas moterims.
„Kuo daugiau žmonių yra skaitmeniškai raštingi, tuo daugiau ekonominių galimybių atsiveria tiek jiems patiems, tiek visai šaliai“, – sako I. Šalaševičienė.
Projektas taip pat apims inovacijų diegimą ir kibernetinio saugumo stiprinimą. Centrinės Azijos šalys domisi ir dirbtiniu intelektu, tačiau, kaip pabrėžia P. Vaina, pirmiausia reikia sutvarkyti infrastruktūrą.
„Be stabilių tinklų ir duomenų centrų dirbtinis intelektas neveiks. Jei žmonės neturi prieigos ar įrangos, dirbtinio intelekto strategijos lieka tik popieriuje. Todėl mes siūlome šalims savo pagalbą, rengiant dirbtinio intelekto strategijas, bet pirmiausia rūpinamės pamatais“, – pažymi jis.
Projektą koordinuoja Prancūzijos tarptautinio ir vystomojo bendradarbiavimo agentūra „Expertise France“. Jo biudžetas siekia 20 mln. eurų, iš kurių apie 3,2 mln. skirta Lietuvai. Lietuvos veiklas įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Projektas truks ketverius metus.
