Karo sąlygomis Ukrainos ligoninėse ypač išaugo reabilitacijos ir slaugos paslaugų poreikis. Didelis pacientų srautas, personalo trūkumas ir riboti ištekliai verčia ieškoti sprendimų čia ir dabar. Būtent į šią realybę orientuota CPVA įgyvendinama Ukrainos sužeistųjų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacijos programa, kurios viena iš dalių – praktiniai mokymai Ukrainos specialistams Lietuvoje.
Gruodžio 8- 11 d. dešimt reabilitacijos ir slaugos specialistų iš Lvivo, Dnipro ir Žytomyro dalyvavo mokymuose Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centre. Mokymus organizavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Slaugos specialisto vaidmuo reabilitacijos komandoje
Mokymų dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes. Septyni specialistai dalyvavo užsiėmimuose „Slaugytojos vaidmuo ir funkcijos reabilitacijoje, sąveika su reabilitacijos komandos nariais“. Mokymų programa buvo orientuota ne tik į teorijos pristatymą, bet ir į kasdienę ligoninės praktiką: darbą skyriuose, pacientų priežiūrą, komandinius sprendimus.
„Viena didžiausių problemų Ukrainoje – itin didelis slaugytojų trūkumas, dėl kurio darbuotojai patiria didelį krūvį. Taip pat sudėtinga dirbti nuolatinio streso, ribotų išteklių ir didelės emocinės įtampos sąlygomis, ypač atsižvelgiant į situaciją šalyje. Slaugytojo darbas yra labai fiziškai ir psichologiškai sunkus, kartu ir itin atsakingas, nes nuo mūsų sprendimų ir veiksmų dažnai priklauso pacientų gyvybės. Deja, atlygis Ukrainoje ne visuomet atliepia šią atsakomybę ir darbo krūvį“, – apie savo darbo ypatumus pasakoja mokymuose dalyvavęs slaugos specialistas iš Žytomyro karinės ligoninės Sviatoslavas Baranovskis.
Lektoriai dėmesį skyrė: komandiniam darbui reabilitacijoje ir aiškiam funkcijų pasidalijimui, paciento būklės vertinimui, pragulų prevencijai ir jų gydymui, pacientų perkėlimui, judėjimui ir saugiam transportavimui, bendravimui su pacientais, turinčiais kalbos ar rijimo sutrikimų, individualių slaugos planų sudarymui ir dokumentavimui.
Žytomyro karo ligoninės slaugytoja Olha Sydorchuk sako, kad būtent praktinė dalis jai pasirodė vertingiausia: „Išgirdome labai daug naudingos informacijos. Ypač sužavėjo kompiuterizuoti reabilitacijos skyriai Lietuvoje, moderni fizioterapijos, judesio terapijos ir kineziterapijos įranga. Tai puikus gerosios praktikos pavyzdys, kurį, tikiuosi, pavyks įgyvendinti ir mūsų gydymo įstaigoje, kai tik tam atsiras galimybė“.
Daugumai dalyvių įspūdį paliko Lietuvos sveikatos apsaugos elektroninė sistema, aiškiai paskirstytos funkcijos ir komandinis darbas.
„Visa slaugos dokumentacija tvarkoma elektroniniu būdu, labai gerai organizuotas komandinis darbas. Didelį įspūdį paliko pacientų maitinimas – maistas pristatomas porcijomis dideliuose termoso induose. <…> Mus sudomino ir įrenginys, skirtas pragulų gydymui šviesos terapija“, – apie Lietuvoje pamatytą slaugytojų darbą pasakoja Lvivo reabilitacijos centro „Unbroken“ slaugytoja Mariana Vasylyk.
Pasak dalyvių, net tokios, iš pirmo žvilgsnio smulkios detalės kaip centralizuotas pacientų maitinimas ar modernios perkėlimo priemonės turi didelę reikšmę kasdieniam darbui.
„Lietuvoje pamatėme daug naujovių. Visų pirma, tai, kad čia reabilitacija grindžiama komandiniu darbu. Naudojama daug įrangos, skirtos saugiam pacientų perkėlimui, viskas kompiuterizuota, todėl darbas tampa gerokai lengvesnis. Taip pat labai gerai organizuotas pacientų maitinimas“, – savo įspūdžiais dalijasi slaugės iš Dnipro, Olena Yesmont ir Oksana Horlenko.
O S.Baranovskis iš Žytomyro rado ne tik ko pasimokyti iš kolegų Lietuvoje, bet ir, ką galėtų pasiūlyti jiems: „Lietuvoje mane sužavėjo požiūris į medicinos personalo darbo organizavimą – aiškus pareigų pasiskirstymas, komandinis darbas ir dėmesys darbuotojų psichologinei gerovei. Daugelį šių praktikų būtų labai naudinga pritaikyti ir Ukrainos ligoninėse. O Ukrainoje mes išmokome greitai prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų, dirbti krizinėse situacijose ir veiksmingai padėti pacientams net esant ribotiems ištekliams. Ši atsparumo ir tarpusavio palaikymo patirtis gali būti vertinga ir užsienio kolegoms.“
Kineziterapijos vandenyje mokymai
Trys kineziterapijos specialistai iš Lvivo išklausė teoriją apie kineziterapiją vandenyje, taip pat dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose vandenyje. Ukrainiečiai susipažino su vandens fizinių savybių poveikiu žmogaus kūnui, kineziterapijos vandenyje indikacijomis ir kontraindikacijomis, taip pat su klinikiniu šio metodo pagrindimu reabilitacijoje.
Mokymų metu specialistai mokėsi planuoti individualias kineziterapijos programas, pritaikytas kaklo ir pečių juostos, juosmens, apatinių galūnių pažeidimams bei lėtinio skausmo atvejams. Lektoriai didelį dėmesį skyrė skirtingoms metodikoms, tarp jų – „Bad Ragaz Ring“ ir „Halliwick“, kurios plačiai taikomos neurologinių, ortopedinių ir judėjimo sutrikimų turinčių pacientų reabilitacijoje.
„Mums, kineziterapijos specialistams, Ukrainoje labai trūksta mokymų ir teorinių žinių darbui baseine. Ukrainoje tai – mažai apmokamas ir fiziškai sudėtingas darbas. Dirbant su pacientais tenka nemažas fizinis krūvis, tačiau emociškai darbas nevargina, nes aš dirbu su vaikais ir man patinka tai, ką darau. Lietuvoje sužinojau ir turėjau galimybę išbandyti naujas metodikas. Pvz., „Halliwick“ metodą tikrai planuoju panaudoti savo darbe, – teigia kineziterapeutė iš Lvivo Anna Volkovska.
Pasak mokymų lektorės kineziterapeutės dr. Ievos Eglės Jamontaitės kineziterapijos vandenyje pagalba galima pasiekti nemažai tikslų: „Šie metodai ypač gali padėti nukentėjusiems nuo karo, patyrusiems daug skausmo ir kančių. Nes vanduo teikia atsipalaidavimą – tiek raumenų, tiek psichologinį. Pats užsiėmimas taip pat gerina nuotaiką. Kitas svarbus dalykas – vandenyje galima lengviau paruošti raumenis protezavimui, funkciniams judesiams, vaikščiojimui“.
Gruodžio 12 d. kineziterapijos specialistai iš Ukrainos taip pat apsilankė reabilitacijos ir sporto medicinos centre „Hila“. Vizito metu svečiai susipažino su inovatyviais įrenginiais, skirtais galvos skausmui mažinti, kūno pusiausvyrai gerinti ir reabilitacijai palaikyti. Dalyviai apžiūrėjo masažo kabinetus, fizioterapijos erdves ir susipažino su centro darbo modeliu, daugiausiai orientuotu į ambulatorinius pacientus. Per praktinius užsiėmimus vandenyje ukrainiečiai galėjo išbandyti pratimus ant povandeninio bėgimo takelio, minti povandeninį dviratį, mokytis naudoti trapecijos skersinį, gimnastikos lazdą ir povandeninius diskus.
Ukrainos reabilitacijos sistemos stiprinimas
Per šiuos metus CPVA kartu su partneriais Lietuvoje ir Ukrainoje surengė iš viso 12 mokymų reabilitacijos specialistams iš Ukrainos. Mokymai – ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainos reabilitacijos sistemai dalis. Programos esmė – investuoti ne tik į infrastruktūrą ar įrangą, bet ir į žmones, kurie kasdien dirba su sužeistaisiais ir karo paveiktais pacientais.
Šis projektas – „Sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacijos ir reintegracijos Ukrainoje programos“ dalis. Programą finansuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas. Bendras programos biudžetas – 15 mln. eurų. Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos tikslinis įnašas – 5 mln. eur.
