Daugiausia gyvybių Lietuvoje pasiglemžia kraujotakos sistemos ligos, per metus pareikalaujančios per 20 tūkst. mirčių. Šie skaičiai kasmet auga: Higienos instituto duomenimis, pernai dėl šių ligų šalyje mirė 22 835 žmonės, 2019 m. – 20 861.
Siekiant suvaldyti šį „žudiką“ – mažinti sergamumą ir užbėgti ankstyvai mirčiai už akių – lemiamą reikšmę turi paslaugų prieinamumas ir kokybė. Pacientams po gydymo stacionare svarbu užtikrinti savalaikes gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijas bei išmokyti juos gyventi su liga.
Todėl Lietuvoje pradėtas įgyvendinti kraujotakos sistemos ligų gydymo ir diagnostikos paslaugų infrastruktūros gerinimo projektas. Jo metu gydymo įstaigose visoje Lietuvoje bus modernizuoti esami arba įsteigti nauji specializuoti širdies nepakankamumo gydymo ir diagnostikos paslaugų kabinetai. Planuojama jų skaičių padidinti tris kartus – nuo 12 iki 32. Kabinetai bus aprūpinti reikalinga įranga, gydytojai kardiologai ir slaugytojai projekto metu tobulins savo kvalifikaciją.
Gyventi ar mirti
Būtent širdies nepakankamumas, sergant įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, yra dažna komplikacija, dėl kurios auga mirtingumas ir sveikatos priežiūros išlaidos pakartotiniam pacientų hospitalizavimui. Higienos instituto duomenimis, 2018 m. šia liga sirgo 86,8 tūkst., 2019 m. – 89,3 tūkst. Lietuvos gyventojų. Per metus vidutiniškai mirė apie 2,5 tūkst.
Norint to išvengti, ypatingai svarbu po aktyvaus gydymo stacionare pacientams suteikti savalaikę medikų priežiūrą ir stebėseną, konsultacijas bei reikalingas žinias. Šis paslaugų paketas reikšmingai įtakoja pacientų išgyvenamumą.
Remiantis 2018 metų širdies nepakankamumo ligos statistikos duomenimis, neturėję galimybės po gydymo ligoninėje konsultuotis specializuotuose širdies nepakankamumo kabinetuose po metų mirė daugiau kaip 14 proc. iš ligoninės išrašytų širdininkų, 49 proc. jų pakartotinai atsidūrė ligoninėse. Iš konsultacijas gavusių pacientų mirė tik 6 proc., pakartotinai hospitalizuota buvo 36 proc. arba 13 proc. mažiau.
Paslaugos poreikis – didžiulis
Šalyje trūksta specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų, be to, jie sukoncentruoti didžiuosiuose miestuose, todėl, plečiant tinklą, nauji kabinetai kuriami regionuose, kuriuose sergamumas šia liga – didžiausias. Jie steigiami Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Rokiškio rajono ligoninėje, Vilkaviškio, Varėnos, Jonavos, Jurbarko, Kretingos, Kuršėnų, Tauragės, Lazdijų, Šilutės ligoninėse, Plungės rajono savivaldybės ligoninėje.
Pagerinus ambulatorinės sveikatos priežiūros prieinamumą, ligų profilaktiką ir ankstyvą diagnostiką, tikimasi, kad širdies nepakankamumo kabinetuose konsultuotų pacientų mirtingumas per metus sumažės 7 proc., o pakartotinų hospitalizacijų skaičius – 12 proc., daugiau kaip pusei šią paslaugą gavusių pacientų pagerės gyvenimo kokybė.
Paslauga skirta sergantiems širdies nepakankamumu ir potencialiai visiems vyresnio amžiaus žmonėms (rizikos grupei priskiriami 65 ir vyresni asmenys). Tad, tikslinė grupė apima daugiau nei 600 tūkst. šalies gyventojų.
Projektą administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Iš Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų jam skirta daugiau nei 2,7 mln. eurų.
