Šakių rajone esančiame Zyplių dvare surengtame Marijampolės regiono forume susirinkę savivaldos, verslo, mokslo ir bendruomenių lyderiai kartu su Vidaus reikalų, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovais aptarė ES investicijų poveikį regione ir nubrėžė gaires ateičiai. Renginys tapo svarbiu dialogu, vertinant 2021-2027 m. regioninių ES investicijų rezultatus ir planuojant prioritetus naujam finansavimo laikotarpiui po 2027 metų.
„Čia matau į vieną būrį sutelktą visą mūsų regiono tvirtybę ir jėgą – žmones, kurie bendradarbiaudami kuria didelių pokyčių sinergiją. Kuriame regioną, kuriame žmonės norėtų gyventi, sugrįžtų iš emigracijos, kuriame būtų kuriamos darbo vietos, o investicijos duotų didžiausią naudą ir postūmį klestinčiai valstybei“, – sveikindamas forumo dalyvius sakė Marijampolės rajono meras ir Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas Povilas Isoda.
Tendencijos geros, bet to nepakanka
Apie regioninių ES investicijų pažangą ir artimiausius laikotarpio regioninės politikos prioritetus savo pranešime kalbėjęs Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas taip pat pabrėžė bendrą pastarųjų metų Marijampolės regiono ekonominio augimo tendenciją, mažinant atotrūkį nuo šalies vidurkio pagal kuriamą pridėtinę vertę, užimtumo rodiklius. Pavyzdžiui, 2023 metais dirbančiajam sukuriama pridėtinė vertė regione jau siekė 84,5 proc. šalies lygio, o užimtumas 2020-2024 m. augo sparčiausiai tarp visų regionų – 5,9 proc., kai visoje šalyje augimas siekė 2 proc.
„Tendencijos geros, bet to nepakanka. Bendromis jėgomis turime didinti Regionų plėtros programos įgyvendinimo spartą, kad tiek Sūduvos kraštą, tiek visus kitus šalies regionus pasiektų numatytos ES investicijos, kurių bendra vertė siekia 1,624 mlrd. eurų“, – pabrėžė jis.
Anot viceministro, planuojant naujojo laikotarpio investicijas ir įvertinus jau turimą patirtį bei pamokas, siekiama nuoseklios ir pilnavertės regioninės politikos, svarbiausias regionų plėtrai sritis, investicijas, reguliavimą, koordinavimą ir atsakomybę sutelkiant vienose rankose. Taip pat, siekiama atsižvelgti į regionų savitumą ir turėti vietovių specifikai pritaikytą politiką.
„Norime girdėti ir matyti regionų poreikius, kad visi kartu tinkamai pasiruoštume naujajam finansavimo laikotarpiui po 2027 metų“, – taip pat kalbėjo finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė, forumo dalyviams pristatydama Europos Komisijos pirminius pasiūlymus dėl būsimos 2028-2034 m. daugiametės finansinės programos bei Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano, kuriame Lietuvai numatoma skirti 14,2 mlrd. eurų.
Pasak viceministrės, Lietuva tęsia derybas su EK ir sieks, kad mūsų šaliai, kaip Rytų pasienio regionui, dėl geopolitinės grėsmės būtų skirtas ir papildomas finansavimas.
Didžiausia stiprybė – regiono savitumas
Pasak Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorės Jurgitos Mitrulevičienės, ES investicijos per pastaruosius kelis dešimtmečius regione leido pasiekti didelių pokyčių.
„Marijampolės regionas keičiasi ir tampa vis patrauklesniu gyventi. Artimiausiais metais regioną pasieks daugiau kaip 132 mln. eurų ES investicijų, kurios mums leidžia kurti kokybiškesnes ir labiau prieinamas socialines, švietimo, sveikatos paslaugas, modernią krašto infrastruktūrą, puoselėti ir atnaujinti gamtos ir kultūros objektus, pritaikyti juos turizmui, kurti saugią ir tvarią aplinką“, – pasiekimais didžiavosi ji.
Praėjusiais metais Marijampolės miestas tapo universitetiniu – jame įkurta Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademija. Regione taip pat aktyviai veikia stiprios kaimo bendruomenės, ambicijų nestokoja ir vietiniai verslininkai. Visa tai ir stiprina Sūduvos krašto konkurencingumą – kalbėjo forumo diskusijose dalyvavę pašnekovai: Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis, Kazlų Rūdos savivaldybės vicemerė Virginija Mitrikevičienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Egidijus Peleckis ir kiti.
Pasak Marijampolės LEZ generalinio direktoriaus Simono Petrulio, regiono specializacijos kryptį 4M (maistas, mediena, metalas, mokslas) šiandien jau reikia šiek tiek koreguoti, labiau orientuojantis į inžinerinę pramonę, taip pat miltech, kuriančias aukštesnės pridėtinės vertės produktus bei inovacijas.
„Esame darbštūs ir ambicingi, mūsų regiono savitumas yra mūsų stiprybė ir jėga, o mūsų vietinis verslas turi labai daug potencialo. Todėl esame ne besivejantis regionas, o lyderiai ir judame dideliais žingsniai į priekį“, – teigė jis.
Savivaldybių merai pasirašė rezoliuciją
Forumo metu Marijampolės regiono savivaldybių – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono – vadovai pasirašė rezoliuciją su pasiūlymais Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl regioninės plėtros priemonių ir investicijų į regionų plėtrą po 2027 m.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad svarbiausi Marijampolės regiono iššūkiai yra didėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai bei nestabili geopolitinė ir saugumo situacija.
Todėl naujojo Europos Sąjungos investicijų laikotarpio regioninės plėtros priemones ir investicijas į regionų plėtrą siūloma koncentruoti į regionų ekonomiką palaikančias ir investicijas skatinančias priemonės, gyventojų ir infrastruktūros atsparumo stiprinimą, aukštą viešųjų paslaugų aprėptį bei kokybę, tvarią plėtrą ir rengti tikslines investicijų programas pasienio regionams, kurie yra labiausiai paveikti ir patiria neigiamų pasekmių dėl geopolitinių grėsmių.
Regionų forumų ciklas tęsiamas
Marijampolės regiono forumas pratęsė šių renginių ciklą, šiemet organizuojamą įvairiuose Lietuvos regionuose. Forumai taip pat jau įvyko Kauno, Šiaulių, Tauragės regionuose, o gruodžio 4 d. vyks Klaipėdos regione. Šių forumų tikslas – sukurti bendrą platformą regionų atstovams išsakyti poreikius ir lūkesčius dėl ES investicijų po 2027 metų.
Renginį organizuoja Vidaus reikalų ministerija, Regionų plėtros taryba ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
Renginį finansuoja Europos Sąjunga.
V. Garlos nuotr.
