Nauja Ventos upės viešoji erdvė Kuršėnų mieste – sektinas darnios plėtros pavyzdys ir neabejotinai vienas sėkmingiausių pastarųjų metų urbanistinių infrastruktūrinių projektų šalies regionuose. Čia pastatytas vienas ilgiausių (262 m) Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas ne tik sujungė upės krantus, bet ir tapo viliojančiu traukos centru tiek vietos bendruomenei, tiek miesto svečiams.
Dabar naujuoju tiltu nuo centrinėje miesto dalyje esančios Lauryno Ivinskio aikštės patogiai pasiekiamas kitoje upės pusėje esantis Kuršėnų dvaro parkas. Jame šiuo metu baigiami restauruoti unikalios medinės architektūros Gruževskių dvaro rūmai, o ir L. Ivinskio aikštė taip pat neseniai originaliai atnaujinta – jos dangos piešiniui panaudotas senovinis lietuviškos lovatiesės raštas.
Tačiau bendrovės „Atamis“ architektų Kuršėnuose sukurtas unikalus tiltas atlieka ne tik tradicinę susisiekimo funkciją. Šis tiltas – ne tik inžinierinis statinys, bet ir rekreacinis objektas. Jis suprojektuotas taip, kad einant juo atsivertų kuo daugiau ir įvairesnių aplinkos apžvalgos perspektyvų. Išplatintoje tilto vietoje suformuota aikštelė specialiai skirta sustoti, apsižvalgyti ir pailsėti.
Tiltas išsiskiria ir savo architektūriniais sprendimais, medžiagomis bei išmaniomis technologijomis.
Tilto posūkyje suformuotoje poilsio erdvėje įrengti suoliukai, atsipalaiduoti galima ir išsitiesus ant virvinio tinklo gulto, sumontuoto virš angos tilto perdangoje. Čia įrengtos saulės baterijos, leidžiančios naudotis bevieliu internetu, įkrauti mobilųjį telefoną, klausytis muzikos ar prisipūsti dviračio padangą. Taip pat yra ir SOS pagalbos mygtukas.
Architektai pagalvojo ir apie naująsias tradicijas ir čia sumontavo erdvinę skulptūrą įsimylėjėlių spynelėms kabinti. Kitoje aikštelėje įrengta vieta žvejybai su poilsiui skirtais suoliukais.
Tilto apdailai pasirinkta ilgaamžė ir moderni medžiaga – rūdintas konstrukcinis plienas (kortenas). Iš jo suformuota ažūrinė kompozicija tarsi atkartoja medžių kamienų siluetus ir darniai susilieja su gamtine aplinka.
Dar vienas tilto privalumas – išmanusis apšvietimas, suteikiantis jam išskirtinio gyvumo ir žavesio. Jis intensyviau apšviečia tiltu judančius objektus, o tose atkarpose, kur nėra judėjimo – veikia budėjimo režimu. Papildomai sumontuota ir įranga šventiniam tilto apšvietimui.
Aplinkui tiltą sutvarkytas ir poilsiui bei rekreacijai pritaikytas upės slėnis ir prieigos. Ši teritorija ilgą laiką buvo apleista, o dabar čia įrengti pėsčiųjų takai, žaidimų aikštelė vaikams, lauko treniruokliai, prieplauka, maudykla, lauko terasa, sutvarkyta žalioji erdvė. Visa teritorija pritaikyta neįgaliesiems, šeimoms su vaikiškais vėžimėliais.
Bendra šio projekto vertė siekia daugiau nei 3,2 mln. eurų, iš jų – daugiau kaip 2 mln. eurų sudarė Europos regiono plėtros fondo lėšos, kurias administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
„Norėjome, kad ši vieta taptu traukos objektu ne tik kuršėniškiams, bet būtų įdomi ir turistams ar pro šalį važiuojantiems. Šalia driekiasi kelias į Palangą, nuo kurio ši teritorija atsiveria, todėl tikiuosi, kad nestabtelėjus pro Kuršėnus dabar bus sunku pravažiuoti”, – sako šio projekto vadovė architektė Ieva Puidokaitė.
Ji neslepia džiaugsmo, kad tokį projektą pavyko įgyvendinti. Iš pradžių, anot I. Puidokaitės, tai atrodė kaip svajonė, nes tokie architektūriniai tiltai yra perliukai ir pasitaiko ne kiekvieno karjeroje. Daugelis tiltų projektuojami ir statomi kaip funkciniai susisiekimo objektai, per daug nesukant galvos dėl architektūros, o šis – visiškai kitoks savo architektūra, estetika ir daugiafunkciškumu. Tokių objektų Lietuvoje gali suskaičiuoti vos ant rankų pirštų.
