„Galbūt nesusimąstome, bet nuteistasis iš kalėjimo vis tiek išeis į laisvę. Todėl verčiau jį išleisti anksčiau, bet su paskirta pareigūnų priežiūra, negu iki paskutinės dienos kalinti ir nepadėti integruojantis visuomenėje“, – sako Lietuvos probacijos tarnybos Resocializacijos ir priežiūros skyriaus viršininkė Gintarė Burokienė, sutikusi plačiau papasakoti apie alternatyvias sankcijas.
Laisvės atėmimui alternatyvios sankcijos Europoje yra taikomos vis plačiau. Europos Tarybos duomenimis, 2021 m. elektronines apykojes Europoje dėvėjo apie 50 tūkst. nuteistųjų, 2026 m. prognozuojama, kad šis skaičius pasieks 77 tūkst. Didesnio alternatyvių sankcijų taikymo keliu eina ir Lietuva.
„Vis garsiau kalbama, kaip svarbu daugiau dėmesio skirti bausmėms, kurios atliekamos visuomenėje, laisvėje, kad nuteistieji neiškristų iš įprasto gyvenimo ir juos būtų lengviau resocializuoti. Plečiasi ir veikų, už kurias numatytos alternatyvios sankcijos, laukas – nuo vagysčių, plėšimų iki smurto“, – pažymi G. Burokienė.
Lietuvoje alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, kitaip tariant probacija, yra kai asmeniui skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau šios bausmės vykdymas atidedamas tam tikram laikotarpiui su atitinkamomis pareigomis, taip pat kai asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra paleidžiamas anksčiau laiko į laisvę, likusiu laikotarpiu numatant probacijos pareigūnų priežiūrą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą didžiajai daugumai lygtinai paleistų asmenų yra taikoma intensyvi priežiūra, kurios metu asmuo turi dėvėti elektroninio stebėjimo priemonę – apykoję.
Nuteistųjų dienotvarkės – valandų tikslumu
G. Burokienė pasakoja, kad su paleistais lygtinai, kaip ir su visais prižiūrimaisiais, dirbama individualiai. Kas savaitę ar dvi vyksta susitikimai, sudėliojamos savaitės ar dviejų nuteistųjų dienotvarkės, kuriose numatomos žmogaus dienos veiklos netgi valandų tikslumu – kur jis eis, kodėl, kiek užtruks ir pan.
Laisvės apribojimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atvejais, nuteistasis įprastai įpareigojamas tam tikru paros metu būti namuose. Taip pat nuteistajam gali būti draudžiama artintis prie nukentėjusiojo, lankytis tam tikrose vietose.
„Lygtinai paleistas asmuo, kuris yra su apykoje, yra prižiūrimas 24 valandas per parą. Jeigu žmogus nuėjo ne ten, kur planavo, iš karto reaguojame. Bendraujame ne tik su pačiu nuteistuoju, bet ir su artimaisiais, aiškinamės, kokia aplinka supa nuteistąjį, kokios rizikos gali kilti, numatome ir tikslingai suplanuojame, kokiais būdais ir priemonėmis tas rizikas galime mažinti. Prevenciškai tikriname, ar žmogus nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų“, – dėsto G. Burokienė.
Anot pašnekovės, probacijos specialistai ne tik kontroliuoja nuteistąjį, bet ir padeda jam planuoti savo laiką, ugdyti discipliną ir atsakomybę. Laikydamasis visuomenei priimtų elgesio normų, planuodamas savo darbo ir poilsio režimą, žmogus, kuris buvo izoliuotas, pradeda integruotis visuomenėje. Tai, kas mums atrodo įprastinės veiklos, tam, kuris tam tikrą laiką praleido uždarai, tampa tam tikru iššūkiu.
„Nuteistieji, kuriems dar suteikta galimybė „išvengti įkalinimo įstaigos“, dažnai lygiai taip pat stokoja bendravimo, planavimo įgūdžių, nežino, kur kreiptis pagalbos, kaip bendrauti su darbdaviu, kaip atpažinti ir dorotis su savo emocijomis. Elementaru: jeigu žmogus neturi pajamų, neturi kur gyventi, ir nesulauks pagalbos, kyla pakartotinio nusikalstamumo rizika. Probacijos pareigūnai, dažnu atveju į pagalbą pasitelkdami ir nevyriausybines organizacijas, daug dirba, kad taip nenutiktų“, – sako G. Burokienė.
Esame nuteistųjų kaimynai, bendradarbiai
Nors ir turime technologinių priemonių, kurios leidžia padėti užtikrinti visuomenės saugumą, teisingumas dar dažnai siejamas su griežtomis bausmėmis.
„Visuomenėje dar gajus nuteistųjų stigmatizavimas, išankstinės nuostatos, jog nuteistuosius reikia kuo labiau izoliuoti, nepadėti. Bet juk jie yra visuomenės dalis. Nusikaltęs ir bausmę atlikęs žmogus turi gauti pagalbą, nes jis jau buvo nubaustas, be to, būdamas kalėjime, jis prarado laisvę, darbą, nutraukė ryšius.
Bausmių vykdymo institucijos taiko įvairias resocializacijos priemones, kad toks žmogus keistų savo mąstymą ir elgesį, sėkmingai adaptuotųsi: susirastų darbą, gyvenamąją vietą, atkurtų šeiminius ryšius, įveiktų priklausomybių ligas, gautų reikiamą psichologinę pagalbą.
Tačiau svarbi rolė, žmogui sugrįžtant į bendruomenę, tenka ir visuomenei – jeigu nuteistasis jausis užribyje, bus nuolat smerkiamas kaimynų, bendradarbių, pažįstamų, jis gali prarasti motyvaciją keistis. Praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai nuteistieji, užuot bausmę atlikę laisvėje, dėvėdami apykojes, prašo jiems paskirti griežtesnę bausmę, t. y. laisvės atėmimą,“ – sako G. Burokienė. Todėl aktyvi visuomenės parama, visuomenės pilietiškumas svarbus reintegracijos procese.
Kalbant apie smurtinius nusikaltimus, visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos daro viską, kad padėtų aukoms. Tačiau, anot pašnekovės, būtina aktyviai dirbti ir su smurtautoju.
„Turime išsiaiškinti smurto priežastis, išmokyti smurtautoją analizuoti ir valdyti savo emocijas, pakeisti jo elgesį. Prabilę apie tai, dažnai iš visuomenės išgirstame, kad smurtautojui reikia ne padėti, o jį izoliuoti. Svarbu suprasti, kad laiku nesuteikus pagalbos instrumentų smurtautojui pasikeisti, galime turėti daugiau aukų“, – pastebi G. Burokienė. Pagalba šiuo atveju turi būti suprantama, kaip kompleksinis specialistų darbas su smurtautojo elgesiu, siekiant, kad jis ateityje daugiau nesmurtautų.
Dar akylesnė nuteistųjų stebėsena
Elektroninio stebėjimo sistema Lietuvoje taikoma nuo 2012 m., o nuo 2020 m., įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ lėšomis finansuojamą projektą, skirtą Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimui, įsigytos naujos pažangios technologijos, kurios leidžia užtikrinti nepertraukiamą asmenų priežiūrą didesniam nuteistųjų skaičiui. Nuo 2022 metų elektroninio monitoringo įrangos kiekis Lietuvoje buvo padidintas iki 1300 vnt. naujų elektroninio stebėjimo įrenginių – tuo padidinant prižiūrimų asmenų elgesio kontrolę bei efektyvinant teismo sprendimų įvykdymo efektyvumą, keitėsi pati el. stebėjimo samprata –elektroninis stebėjimas tapo kaip kompleksinė kontrolės ir resocializacijos priemonė, vykdant ne tik probaciją, bet ir kitas bausmes.
Projektas leido įsteigti ir naujas pareigybes – socialinių darbuotojų, vyriausiųjų specialistų elektroniniam stebėjimui, mediacijai. G. Burokienė ypač išskiria socialinių darbuotojų poreikį, rengiant nuteistuosius lygtinai išeiti į laisvę. Jie padeda nuteistiesiems, dar esantiems įkalinimo įstaigoje, spręsti jų socialines problemas. Susisiekia su artimaisiais, vertina aplinką, į kurią nuteistasis sugrįš, išėjęs į laisvę.
„Turime savęs paklausti, kokio bausmę atlikusio žmogaus elgesio progreso norėtume. Todėl sakome: reikia padėti, o ne smerkti. Kuris variantas geresnis: kai žmogus gauna pagalbą, jam taikomos resocializacijos priemonės, ar kai jis paleidžiamas iš kalėjimo ir niekas jo elgesiu nebesidomi? Mes manome, kad pagalbos paketas būtinas.
Džiaugiuosi, kad projektas leido perimti gerąją Norvegijos patirtį ir stiprinti nuteistųjų resocializaciją, taip prisidedant prie visuomenės saugumo“, – sako projektą administruojančios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Lietuvos ir tarptautinių investicijų skyriaus vadovė Sandra Remeikienė.
Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, per 2023 m. daugiau kaip 3 tūkst. asmenų priežiūra buvo vykdoma jiems dėvint apykojes.
Apie programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“:
Įgyvendinant programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“, Lietuvoje stiprinama teisinė valstybė. Įvairiomis programos priemonėmis didinamas Lietuvos teismų sistemos ir prokuratūros efektyvumas, tobulinama bausmių vykdymo sistema, stiprinamos teismų ir teisėsaugos institucijų kompetencijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu srityje, tobulinami policijos gebėjimai kovoje su nusikalstamumu. Iš viso 2014–2021 m. programai skirta daugiau nei 40 mln. eurų. Programos operatorius – CPVA, programa įgyvendinama kartu su partneriais. Be programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ CPVA dar prižiūri „Sveikatos“, „Aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos“ ir „Kultūros“ programas.
