Nuo rugpjūčio iki pat Kalėdų vyko Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuota kampanija „Ką regi(J)onas?“, kuria siekta papasakoti regionų sėkmės istorijas – daugiau dėmesio skirti Europos Sąjungos (ES) lėšomis sukurtai ar atnaujintai infrastruktūrai, kraštiečių vykdomoms iniciatyvoms bei susipažinti su tuo, kas leistų regionams užsitikrinti lyderystę.
Apsilankius penkiuose Lietuvos miestuose – Plungėje, Tauragėje, Prienuose, Rokiškyje ir Molėtuose – kampanijos iniciatoriams kartu su jos veidu Jonu Nainiu pavyko atskleisti regionų plėtros paslaptį. Kaip teigė sutikti vietos gyventojai, jų sėkmės raktas – vietos gyventojai, dirbantys savo kraštui.
Miesto vizija – grįžtantys jauni žmonės
Kampanijos metu buvo rengiami susitikimai su vietos bendruomenėmis ir kūrybinės dirbtuves, kurių metu buvo siekiama išsiaiškinti, kur slypi kiekvieno regiono sėkmės paslaptis bei tai, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti sėkmės tąsą.
Vienas iš dažniausiai skambėjusių atsakymų – miestas turi būti gyvas ir pritraukti jaunas šeimas. Diskusijų dalyviai akcentavo norintys tapti vieta, kurią ne tik norisi aplankyti, bet į kurią traukia grįžti.
„Viena iš mūsų vizijų Plungei, jog mūsų jaunimas, pasimokę didmiesčiuose, čia sugrįžtų – dirbti, kurti verslus ir šeimas, auginti vaikus. Norisi burti jaunimą, kuris kurtų gyvybingą ir kultūringą Plungės centrą“, – dalijosi diskusijoje dalyvavę plungiškiai.
Panašiomis mintimis dalijosi ir kituose miestuose sutikti vietos gyventojai. Štai prieniškių teigimu, jaunimo įsitraukimas į miesto gyvenimą yra būtinas, tačiau tam, kad jaunas žmogus norėtų grįžti, pastangas reikia dėti jau dabar ir sukurti tam palankią infrastruktūrą. Tuo tarpu dirbtuvėse dalyvavę vietos jaunimo atstovai išsakė, kad šiandien jiems labiausiai trūksta erdvių kokybiškam laisvalaikiui, įtraukiančių renginių.
Nori inovacijų ir drąsių sprendimų
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai regionuose taip pat išskyrė, kad svarstant apie miesto ateitį labiausiai norisi inovacijų ir novatoriškų sprendimų, kurie didintų miestų patrauklumą.
Pavyzdžiui, Tauragės bendruomenė tikisi žaliųjų sprendimų plėtros, ir kad iki 2030 m. pavyks pasiekti išsikeltą tikslą – tapti klimatui neutraliu miestu be CO2 emisijos. „Esame gerame kelyje, belieka nesustoti ir kryptingai dirbti tam, kad turėtume dar daugiau elektrinių autobusų, kad būtume vertinami pagal žalumą. Tikime, kad tai suteiks Tauragei dar daugiau prestižo, o gyventi čia bus privilegija“, – dalijosi Tauragės gyventojai.
Tuo tarpu Molėtai turi ne ką mažesnę ambiciją – tapti mažąja Suomija. „Esame ežerų kraštas, tad galime tapti mažąja Suomija su žvejams pritaikyta infrastruktūra ir žvejų turgumi. Nors tai jau tampa ne tik Molėtų vizija, bet ir Molėtų dabartimi“, – sakė molėtiškiai.
Sėkmę užtikrins žmonių pagalba
Vis dėlto kalbėdami apie miestų ateitį kūrybinių dirbtuvių dalyviai labiausiai išskyrė žmones. Jų teigimu, grįžtančios šeimos, vietos gyventojai ir savivalda kartu galės sukurti vietą, kur norisi grįžti ir kurti savo gerovę.
Daugelis lankytų miestų gyventojų kalbėjo, jog progresas pastebimas ir šiandien, o kaip vieną iš sėkmės sudedamųjų dalių įvardijo tai, kad įsigyti būstą regione darosi vis sudėtingiau. Vos pradėjus vystyti projektus būstai rezervuojami, nors jų kainos neretai panašios kaip sostinėje.
Tačiau, jų teigimu, tai tik įrodo, jog regionams pavyko pasivyti, o kai kuriais atvejais ir aplenkti didžiuosius miestus. Kita vertus, šią sėkmės istoriją, dar kartą pabrėžė kūrybinių dirbtuvių dalyviai, padėjo sukurti vietos bendruomenės.
„Mūsų žmonės yra atsidavę savo kraštui, kuria čia verslus, imasi iniciatyvos ir prisideda prie mūsų miesto gerovės. Paprasčiausiai, kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir imtis lyderystės. O tada jau lyderiai augins lyderius“, – įžvalgomis dalijosi Rokiškio miesto gyventojai.
„Ką regi(J)onas?“ – Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama suteikti gyventojams daugiau žinių apie Lietuvos regionuose ES fondų lėšomis sukurtą ar atnaujintą infrastruktūrą ir atsiradusias kokybiško gyvenimo galimybes. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
