Šiandien svarbu palaikyti ne tik Ukrainos gynėjus, kovojančius fronte, bet ir veteranus, kurie dėl patirtų sužeidimų buvo priversti baigti savo tarnybą ir siekia vėl sugrįžti į civilinį gyvenimą. Šis sugrįžimas dažnai reikalauja ne tik fizinės reabilitacijos. Dar reikia atkurti pasitikėjimą savimi, vėl įsitraukti į darbą, šeimą, bendruomenę. Šiame sudėtingame periode Ukraina nėra viena – prie to, kad karo veteranai galėtų vėl gyventi oriai ir pilnavertiškai, prisideda ir Lietuva.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), minėdama darnaus vystymosi darbotvarkės 10-metį, dalinasi pokyčių istorijomis, kuriomis siekiama parodyti, kaip Lietuvos žinios ir ekspertinė patirtis prisideda prie pasaulio pažangos, ir priminti: globalūs pokyčiai įmanomi tik veikiant kartu.
CPVA jau metus įgyvendina Sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacijos ir reintegracijos programą Ukrainoje. „Tai – vienas iš būdų, kaip Lietuva grąžina skolą tiems, kurie šiandien gina ne tik savo, bet ir mūsų laisvę. Kiekvienas Ukrainos gynėjas nusipelno ne tik pagarbos, bet ir tinkamų sąlygų“, – sako Lina Janionytė, CPVA Ukrainos ir taikos investicijų skyriaus grupės vadovė, kuruojanti šią programą.
Kompleksinė programa apima trijų reabilitacijos centrų Lvive, Dnipre ir Žytomyre atnaujinimą ir jose teikiamų paslaugų gerinimą. Lvive veikiantis reabilitacijos centras „Unbroken“ jau dabar rekonstruojamas. Dnipre, kur reabilitacijos centras įsikūręs universitetinėje ligoninėje, baigtas projektavimas ir jau visai netrukus bus pradėti statybos darbai. O Žytomyre situacija sudėtingesnė – šiuo metu rengiamas buvusio vienuolyno renovacijos projektas. Tikimasi, kad visi trys šie centrai duris iš naujo atvers jau kitais metais.
„Šiuo metu reabilitacijos paslaugų kokybė vis dar dažnai priklauso nuo atsitiktinumo – vieni gauna kokybiškesnes paslaugas nei kiti, priklausomai nuo to, į kurį centrą patenka. Taip neturėtų būti. Todėl sąmoningai pasirinkome gana skirtingus (tiek savininko, tiek geografinės padėties prasme ) centrus – siekiame sukurti ir išbandyti modelį, kurį vėliau būtų galima pritaikyti ir kitose Ukrainos vietovėse. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad reabilitacijos paslauga būtų kiek įmanoma vienodai kokybiška, kad ir kur besikreiptum“, – paaiškina L. Janionytė.
Reabilitacija – daugiau nei gydymas
Ukrainoje reabilitacijos sistema dar tik kuriama – iki 2019 metų jos praktiškai nebuvo, todėl natūralu, kad šalyje juntamas šių specialistų trūkumas, ypač dabar, kai jiems tenkantys krūviai – didžiuliai.
Reabilitacija programos kontekste suprantama plačiai: nuo fizinių traumų gydymo iki psichologinės pagalbos ir socialinės reintegracijos. L. Janionytė ypač akcentuoja siekį, kad socialinė pagalba prasidėtų ne tik išrašius pacientą, bet dar jam esant reabilitacijos centre.
„Išmokti nueiti į parduotuvę, užsiregistruoti darbo biržoje, susirasti bendraminčių – tai taip pat reabilitacijos dalis. Norime, kad socialinė reintegracija prasidėtų nuo pirmos dienos, kai žmogus patenka į reabilitacijos centrą. Kad jis jaustų, jog nėra paliktas vienas. Kad įstaigą paliktų jau visapusiškai pasiruošęs“, – sako L. Janionytė, su Ukrainos atstatymo projektais dirbanti nuo pat pilno masto invazijos Ukrainoje pradžios.
Programa daug dėmesio skiria mokymams. Ukrainos reabilitacijos specialistai dalyvauja mokymuose tiek savo šalyje, tiek Lietuvoje, kur perima mūsų šalies ir kitų valstybių gerąsias praktikas. Peržiūrimi ir patys centrų procesai, ieškoma sprendimų, kaip efektyviau išnaudoti turimus resursus ir padėti dar daugiau žmonių.
Nuo apkasų iki politinės tribūnos?
Karas viską pakeičia akimirksniu. Kaip sako L. Janionytė, vieną dieną galbūt esi studentas, mokytojas ar barmenas, kitą – jau karys, kovojantis už savo šalies išlikimą, o dar po kiek laiko – veteranas, sugrįžęs iš fronto be kojos, be rankos ar su skaudžiomis psichologinėmis žaizdomis.
„Bet kai paklausi, kaip sekasi, dažnas tiesiog sako: viskas gerai, laukiu, kol gausiu koją. Tai labai stiprūs žmonės“, – pasakoja CPVA atstovė.
Reabilitacija – tai ne tik žmogaus sveikatos ir gerovės, bet ir visos šalies atsigavimo klausimas. Pasak L. Janionytės, tikėtina, kad būtent veteranai ateityje taps naujaisiais Ukrainos politiniais ir visuomeniniais lyderiais.
„Tai žmonės, kurie turi karinės patirties, moka vadovauti, kurie yra stiprūs ir ryžtingi. Todėl svarbu, kad jie jaustųsi reikalingi, turėtų galimybę kurti, o ne liktų paraštėse, pamiršti“, – sako L. Janionytė.
Trijų metų trukmės reabilitacijos ir reintegracijos programai iš Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo skirta 15 mln. eurų, iš kurių 5 mln. – Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos įnašas. Programą įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
