Dailininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“, vos atvėręs duris, tapo naujuoju šiuolaikiško Panevėžio simboliu ir traukos centru. Kartu su šiuo vienu didžiausiu ir moderniausiu muziejumi šalyje legendinio režisieriaus Juozo Miltinio miestas tarsi įgavo naują tapatybę ir tapo neatsiejamas nuo šio pasaulinio lygio unikalaus menininko vardo.
Garsusis kraštietis savo gimtajam miestui padovanojo beveik tūkstantį kūrinių, kurie ir sudaro muziejaus atidarymui skirtą ekspoziciją „ICON-O-STASYS“. Tokia didžiulė ir įvairi kolekcija, sudaryta iš pirmųjų dailininko darbų, metaforinės kūrybos, abstrakcijų, fotografijų ir naujausių kūrinių, Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Į muziejaus atidarymo renginius, trukusius net tris praėjusio savaitgalio dienas, atvykusius lankytojus pasitiko ir su jais bendravo ir pats S. Eidrigevičius, nuo 1980-jų gyvenantis Lenkijoje.
Dovana – daugiau nei tūkstantis kūrinių
Menininkas įvairiose šalyse yra surengęs per 100 individualių parodų, jo kūryba įvertinta daugiau nei 40 prestižinių tarptautinių apdovanojimų. S. Eidrigevičiaus darbų yra Lietuvos ir Lenkijos muziejuose, Britų muziejuje Londone, Modernaus meno muziejuje Niujorke, Nacionalinėje bibliotekoje Vašingtone, Vatikano muziejuje, privačiose kolekcijose. Didžiausia dailininko darbų kolekcija – daugiau nei tūkstantis kūrinių – priklauso menų centrui „Stasys Museum“ Panevėžyje.
„Stasys yra tik vienas toks. Ypatingo, savito kūrybos braižo, tik jam vienam būdingos meninės raiškos. Perteikiantis žmogaus ir pasaulio groteską, absurdą, paradoksą, o tuo pačiu – didžiulę meilę kasdienybės akimirkai“ , – rašoma šio muziejaus internetinėje svetainėje.
Lietuva turi pasaulinio lygio menų centrą
„Jei dar turite nesuplanuotą bent vieną vasaros savaitgalį, nuoširdžiai rekomenduoju įtraukti šį muziejų į lankytinų objektų sąrašą, tikrai nepasigailėsite ir liksite nustebinti. Maža to, tikiu, jog apsilankymo metu bent kelis kartus suabejosite, ar tikrai lankotės muziejuje Lietuvoje!”, – sako šį projektą administravusios Centrinės projektų valdymo agentūros Kultūros projektų skyriaus vadovė Eugenija Babič.
Kaip portalui LRT.lt sakė „Stasys Museum“ direktorė Vaida Andrijauskaitė, muziejus siekia tapti ne tik Panevėžio regiono kultūros simboliu, bet ir Europos meno muziejų lyderiu. „Misija – tapti Panevėžio kultūrine širdimi. Tai susiję su miesto kultūrine transformacija. Taip pat, kad muziejus būtų įkvepianti bei empatiška vieta, kurianti naują kultūrinę patirtį ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Šiaurės Lietuvoje, besiorientuojanti į geriausius pasaulio ir Europos muziejus“, – apie naujojo menų centro ambicingus siekius kalbėjo ji.
Idėjai įgyvendinti prireikė aštuonerių metų
Įspūdingo dydžio – beveik 4 tūkst. kv. m. ploto naujasis menų centras pastatytas pagal 2018 metais architektūros idėjų konkursą laimėjusių architektų Aurimo Syruso, Gretos Šidlauskaitės ir Ričardo Bertašiaus projektą. Menų centras iškilo, rekonstravus šioje vietoje stovėjusį kino centro „Garsas“ pastatą. Projektui ilgą laiką priešinosi miesto visuomenininkai, todėl jo įgyvendinimas užtruko net aštuonerius metus ir šiuo metu yra baigtas pirmasis jo etapas.
Monumentalaus tūrio pastatą sudaro 4 antžeminiai ir rūsio aukštas, kuriame įrengtas vestibiulis, meno kūrinių saugykla, ūkinės zonos ir automobilių aikštelė. Atviroje pirmojo aukšto erdvėje veikia informacijos centras ir meno, kasos, meno knygynas. Antrasis skirtas transformuojamai erdvei, kuri gali būti pritaikoma įvairiems renginiams, edukacijoms, konferencijoms. Šalia patalpose su antresoliniu aukštu įsikūrė muziejaus administracija.
Trečiasis aukštas skirtas nuolatinei S. Eidrigevičiaus kūrinių ekspozicijai, o ketvirtojo aukšto erdvėje bus eksponuojamos įvairių meno krypčių keičiamos parodos. „Įdarbintas“ ir menų centro stogas, nuo kurio iš 30 metrų aukščio atsiveria miesto panorama, – čia numatyta rengti sezonines ekspozicijas, įvairius kamerinius renginius.
Menų centro statyba finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, valstybės, savivaldybės ir privačiomis investicijomis. Projekto vertė siekia beveik 9,4 mln. eurų, iš jų – 3 mln. eurų ES fondų lėšos.
