Šiais metais, palyginti su praėjusiais, Lietuvoje stebima mažiau smurto artimoje aplinkoje protrūkių, kurie buvo ypač išaugę dėl Covid-19 pandemijos įvesto karantino metu. Tačiau problema išlieka opi – kasdien pranešama apie pusantro šimto smurto atvejų. Stiprinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir užtikrinti, kad nei pirmų, nei pakartotinai įvykusių smurto atvejų nebūtų, tikimasi, padės Policijos departamento įgyvendinamos kompleksinės priemonės: nupirktos kūno kameros, įdiegta rizikos valdymo informacinė sistema, apmokyti tūkstančiai reagavimo padalinių pareigūnų.
Policijos departamento duomenimis, 2021 m. buvo užfiksuota 55,8 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, arba apie 153 pranešimus per dieną. Per dešimt šių metų mėnesių – per 45 tūkst., arba apie 148 pranešimus per dieną. Tiek 2021 m., tiek ir šiais metais pradėta apie 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Maždaug 3 iš 4 nukentėjusiųjų, dėl kurių pareiškimų pradėti ikiteisminiai tyrimai, yra moterys, 3 iš 5 – miestų gyventojai. Apie 36 proc. smurtautojų nedirbo ir nesimokė, o tų, kurie neturėjo išsilavinimo, skaičius nesiekė nė pusės procento.
„Sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą, svarbu dirbti visomis kryptimis – gerinti pareigūnų darbo sąlygas ir stiprinti jų kompetencijas, taikyti prevencines priemones galimiems smurtautojams, užtikrinti tinkamą apsaugą nukentėjusiems asmenims, kartu gerinti šalies institucijų bendradarbiavimą. Į tai daug investuojama, o viena iš taikomų priemonių – nuo 2020 m. įgyvendinamas teisingumo grandinės darbo kokybės gerinimo ir kompetencijų stiprinimo projektas“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus vadovė Sandra Remeikienė.
Projektą įgyvendina Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Norvegijos partneriu (Oslo policijos nuovada) ir Lietuvos partneriais (Generaline prokuratūra ir Nacionaline teismų administracija). Projekto įgyvendinimą prižiūri CPVA, veikloms skiriama virš 3 mln. eurų iš 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ lėšų.
Projekte – kūno kameros, informacinė sistema, mokymai
Pasak Ingridos Kairienės, projekto koordinatorės, Policijos departamento Europos Sąjungos reikalų skyriaus vyriausiosios tyrėjos, šiuo metu projekto veiklos intensyviai įgyvendinamos. „Projekte sudaryta pirkimo sutartis kūno kameroms įsigyti. Jas pareigūnai naudos reaguodami į smurto atvejus. Kūno kameros pravers analizuojant situacijas, renkant įrodymus. Neretai filmuotos medžiagos prašo ir teismai“, – teigia I. Kairienė ir priduria, kad ketinama peržiūrėti bent 10 proc. ir tų kūno kamerų įrašų, kai pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje nepasitvirtina. Taip bus dar labiau užtikrinamas pareigūnų darbo skaidrumas.
Taip pat yra kuriama rizikos valdymo informacinė sistema, kuri palengvins policijos pareigūnų darbą ir leis geriau identifikuoti didžiausią riziką pakartotinai smurtauti turinčius asmenis. Šiuo metu sistema testuojama, prie jos dirba didelė ekspertų grupė. „Rizikoms valdyti yra sudaromi potencialių smurtautojų sąrašai. Pareigūnams pavesta lankyti didesnės rizikos šeimas pagal sąrašą, bent kartą per mėnesį taikyti prevencines priemones. Vykdomi ir tridieniai patikrinimai. Tai reiškia, kad pareigūnui vykus į įvykio vietą, bet nenustačius nusikalstamos veiklos, per tris dienas dar turima grįžti pakartotiniam įvertinimu. Visi šie jau dabar renkami duomenys bus integruoti į kuriamą informacinę sistemą“, – pasakoja I. Kairienė.
Įgyvendinant projektą, ypač daug dėmesio skiriama pareigūnų kompetencijos stiprinimui. Per kitus metus tikimasi apmokyti apie tūkstantį pareigūnų, kurie dirba reagavimo padaliniuose, ir apie 140 bendruomenės pareigūnų. Mokymuose bus naudojama galimų situacijų vaizdo medžiaga, ketinama kalbėti apie smurto atpažinimą, tinkamą reagavimą. Nors dažniau fiksuojamas fizinis, seksualinis smurtas, pareigūnai bus mokomi atpažinti ir psichologinį (emocinį), skaitmeninį smurtą. Tokį smurtą atpažinti gerokai sunkiau, patys nukentėjusieji ne visada suvokia, kad prieš jį smurtaujama. Kitaip nei fizinio smurto atveju, kuriam įrodyti pakanka vieno įvykio ir gydytojų išvadų, psichologinio smurto atveju pagal Baudžiamąjį kodeksą neužtenka vieno įvykio, auka turi būti sistemingai bauginama ir terorizuojama.
Kaip teigia I. Kairienė, pareigūnai bus ruošiami ir nuo kitų metų liepos 1 d. įsigaliosiančiai naujai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatai, pagal kurią įvykio vietoje dirbantys pareigūnai galės taikyti smurto orderį – tai yra iškeldinti galimai pavojų keliantį asmenį 15-ai dienų.
Projekte numatyti ir bendruomenės pareigūnų susitikimai su vietos bendruomenės nariais, tikimasi pritraukti bent 50 tūkst. žmonių. Įgyvendintos dvejos dirbtuvės, kuriose prie bendro stalo susitiko pareigūnai, teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo tyrėjai, partneriai dalijosi Norvegijos patirtimi.
Kaip atpažinti smurtą ir ką daryti?
Smurto apraiškas sunku pastebėti, bet jas išduoti gali pasikeitęs žmogaus elgesys. Policijos atstovė pasakoja, kad nuo smurto kenčiantis žmogus dažnai skundžiasi prasta fizine savijauta, nemiga, turi suicidinių minčių, yra linkęs piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis ir alkoholiu, vengia bendrauti, stokoja pasitikėjimo savimi, galbūt patiria depresiją, atrodo bejausmis ar išsigandęs, galimi nevaldomi emociniai protrūkiai.
Norint padėti žmogui, patiriančiam smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Sakykite, kad juo tikite, palaikykite su juo ryšį. Galima susitarti dėl kodinių žodžių ar skaičių, kurie leistų suprasti, ar žmogus saugus, ar reikalinga skubi pagalba. Svarbu gerbti kenčiančio žmogaus privatumą, jo teisę apsispręsti pačiam. Būkite patiriančiam smurtą žmogui tarytum atrama ir padėkite kreiptis pagalbos – į policiją numeriu 112 ar į specializuotos pagalbos centrus.
Visus kontaktus rasite ČIA.
Daugiau apie projektą skaitykite ČIA.
Apie programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“:
Įgyvendinant programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“, Lietuvoje stiprinama teisinė valstybė. Įvairiomis programos priemonėmis didinamas Lietuvos teismų sistemos ir prokuratūros efektyvumas, tobulinama bausmių vykdymo sistema, stiprinamos teismų ir teisėsaugos institucijų kompetencijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu srityje, tobulinami policijos gebėjimai kovoje su nusikalstamumu. Iš viso 2014–2021 m. programai skirta daugiau nei 40 mln. eurų. Programos operatorius – CPVA, programa įgyvendinama kartu su partneriais. Be programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ CPVA dar prižiūri „Sveikatos“, „Aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos“ ir „Kultūros“ programas.
