Ukrainos vaikai jau trejus su puse metų gyvena karo kasdienybėje. Mokyklos ir darželiai, kurie turėtų būti saugiausios vietos, neretai tampa priešo taikiniais. Nuo karo pradžios buvo visiškai sugriauta arba apgadinta daugiau kaip 3 tūkst. mokyklų, o apie 900 tūkst. vaikų šiandien priversti mokytis nuotoliniu būdu. Siekdama, kad kuo daugiau vaikų galėtų sugrįžti į mokyklas, Lietuva kartu su partneriais įgyvendina Slėptuvių Ukrainos ugdymo įstaigoms programą.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), minėdama darnaus vystymosi darbotvarkės 10-metį, dalinasi pokyčių istorijomis, kuriomis siekiama parodyti, kaip Lietuvos žinios ir ekspertinė patirtis prisideda prie pasaulio pažangos, ir priminti: globalūs pokyčiai įmanomi tik veikiant kartu.
„Kai pats esi ten, girdi virš galvos skriejančius šachedus, supranti, ką reiškia ukrainiečių kasdienybė – bėgti į slėptuvę, praleisti ten po 6–8 valandas. Tada suvoki, kad tai, ką darome, yra mažiausia, kuo galime prisidėti šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – sako Aurima Lasickienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Ukrainos ir taikos investicijų skyriaus grupės vadovė, šios programos koordinatorė.
Nuotolinio mokymosi karta
Prasidėjus karui, Ukraina priėmė sunkų, bet būtiną tokiam metui sprendimą – į mokyklą galima eiti tik tada, jei ji turi įrengtą slėptuvę. Tai gali būti ir paprastas rūsys, bet jis turi atitikti griežtus saugumo reikalavimus.
„Karo pradžioje tokių slėptuvių beveik nebuvo. Skubiai imtasi remontuoti rūsius, kad bent dalis mokyklų galėtų veikti. Ten, kur pavyko, mokiniai vėl rinkosi į klases, o ugdymas vyko įprastu ritmu. Tačiau mokyklos tapo vienu pagrindinių taikinių – rusų raketos sąmoningai smogė ten, kur mokosi vaikai. Mokyklos virto griuvėsiais, o vaikams teko sugrįžti prie nuotolinio mokymosi“, – pasakoja A. Lasickienė.
Ji primena, kad prieš pat karą dar buvo dveji pandemijos metai. Vadinasi, dalis būsimų penktokų nuo pirmos klasės dar niekada nebuvo mokykloje. „Tai karta, kuri nežino, ką reiškia sėdėti mokyklos suole, bendrauti su klasės draugais, mokytis kartu“, – pastebi A. Lasickienė.
CPVA atstovės teigimu, tai neišvengiamai veikia mokymosi rezultatus. PISA tyrimai rodo, kad Ukrainos vaikų pasiekimai prastėja, ypač gyvenančių atokesniuose regionuose. Nuotolinis mokymasis leidžia tęsti ugdymą, bet niekada neatstos gyvo bendravimo.
„Didžiuojamės šia programa, bet kartu tai labai skaudu. XXI amžiuje turėtume statyti mokyklas ir darželius, o ne požemines slėptuves. Tačiau šiandien kitokių galimybių tiesiog nėra. Todėl mūsų tikslas – kad slėptuvės būtų ne tik vieta pasislėpti nuo oro pavojaus, bet taptų požeminėmis mokyklomis, kur vaikai galėtų mokytis, kurti, sportuoti ne tik grėsmės atveju, bet ir taikos metu“, – sako A. Lasickienė.
Pasirinktos mokyklos pafrontės zonose
Norint sudaryti vaikams kuo geresnes sąlygas mokymuisi, buvo nuspręsta neremontuoti smulkių rūsių, o statyti visiškai naujas slėptuves prie mokyklų, kurios uždarytos vien dėl to, kad jose nėra saugios vietos vaikams. Jas padėjo atsirinkti Ukrainos švietimo ministerija, o prioritetas skirtas pafrontės zonoms – Sumams, Zaporižei, Černihivui, Odesai, Charkivui ir Mykolajivui.
„Svarbu buvo, kad pati mokykla nebūtų sugriauta, kad ji galėtų atsidaryti vos tik pastačius slėptuvę. Žiūrėjome, ar gyvenvietėje dar yra pakankamai vaikų ir mokytojų, ar jie nebuvo priversti išvykti. Ir, žinoma, reikėjo įvertinti technines galimybes – ar prie mokyklos yra pakankamai vietos požeminei slėptuvei įrengti“, – pasakoja CPVA atstovė.
Pirmoji slėptuvė Odesos regione, Molodižnėje, iškilo rekordiškai greitai – vos per 11 mėnesių. Joje gali saugiai slėptis net 780 vaikų. Slėptuvė atidaryta šių metų balandį ir yra viena pirmųjų tokių slėptuvių visame regione. Molodižnės licėjus buvo pasirinktas todėl, kad atitiko visus nustatytus kriterijus, o ypač svarbu – jau turėjo parengtą techninį projektą, kurį tereikėjo pakoreguoti.
Šiuo metu slėptuvių statybos vyksta Mykolaivo ir Černihivo regionuose. Zaporižės ir Charkivo regionuose baigiamos projektuoti po 500 moksleivių talpinsiančios slėptuvės. O Sumuose, kur situacija šiuo metu viena sudėtingiausių, pasirašyta statybos darbų sutartis ir netrukus prasidės statybos.
Statybos karo sąlygomis
Tačiau, kaip pasakoja A. Lasickienė, statyti karo sąlygomis sudėtinga. Darbai dažnai stabdomi dėl bombardavimų. Skelbiant oro pavojų, statybininkai negali dirbti.
„Odesos regione rudenį prasidėjo ypač intensyvūs puolimai, nuolat buvo atjunginėjama elektra. Kartais ji veikdavo tik tris valandas per parą, nes buvo sunaikinti svarbūs infrastruktūros objektai. Prie sunkumų prisidėjo ir mobilizacija – dvi brigados, dirbusios mūsų slėptuvės statybose, buvo pašauktos į frontą“, – dalinasi CPVA atstovė.
Visgi slėptuvių statyba vietos bendruomenei buvo labai svarbi – tėvai ir mokytojai nuolat domėjosi statybų eiga.
„Kai slėptuvė buvo pastatyta, sulaukėme daugybės padėkų. Mokiniai net paprašė paskutinio skambučio šventę surengti ne mokykloje, o slėptuvėje. Jie norėjo būti būtent ten, nes ten – šiuolaikiška, jauku, gražu ir, svarbiausia, saugu“, – dalijasi A. Lasickienė.
Pasak jos, Ukrainoje didelis dėmesys skiriamas tipiniams slėptuvių projektams, parengtiems Švietimo ministerijos ir UNICEF. Jie leidžia sutrumpinti projektavimo laiką nuo daugiau nei pusės ir daugiau metų iki vos trijų-keturių mėnesių.
Molodižnėje statybą vykdė ukrainiečių įmonė, o Černihive, Desnos kaime, darbus jau atlieka lietuvių rangovas kartu su ukrainiečiais partneriais.
Slėptuvėse vaikai mokosi, žaidžia, svajoja
Pagal Ukrainos reikalavimus kiekvienam vaikui slėptuvėse numatytas tam tikras plotas – atskirai pradinukams ir vyresniems mokiniams. Taip pat numatytos patalpos mokymuisi, poilsiui, o mažesniems vaikams – net ir miegojimui. Dėl to šios slėptuvės yra itin erdvios.
Pavyzdžiui, Molodižnėje pastatyta slėptuvė užima net 2200 kv. metrų. Joje įrengtos 24 klasės, pritaikytos įvairioms veikloms. Dar didesnis iššūkis laukia Černihive – ten statoma pirmoji tūkstančio vietų slėptuvė, kurios plotas sieks apie 3000 kv. metrų.
„Šios slėptuvės yra dvigubos paskirties. Jų tikslas – ne tik apsaugoti vaikus karo metu, bet ir suteikti galimybę gyventi kuo įprastesnį gyvenimą. Net karo sąlygomis čia galima mokytis, sportuoti, žaisti, užsiimti kūrybine veikla. O taikos metu jos taps erdvėmis užklasinei veiklai, sportui, įvairiems renginiams“, – sako A. Lasickienė.
Programos plėtra
Kad šios erdvės būtų tvarios, Lietuva pasirūpino papildoma pagalba – ant mokyklų stogų, šalia kurių statomos slėptuvės, bus įrengtos saulės elektrinės. Tai leis sutaupyti elektros energijos ir lengviau išlaikyti naujai pastatytus pastatus.
Molodižnės slėptuvėje startuoja ir naujas Lietuvos ir Taivano finansuojamas projektas „Mokinių švietimo lygio gerinimas Ukrainoje“, skirtas padėti Ukrainos vaikams mokytis ir siekti geresnių rezultatų. Projekto metu bus organizuojamos „Catch up“ klasės – papildomos pamokos vaikams, turintiems mokymosi sunkumų. Jose mokiniai gilinsis į ukrainiečių kalbą, istoriją, matematiką ir anglų kalbą. Taip pat veiks STEAM klasės, skirtos gabiems mokiniams – jos padės dar labiau tobulėti, gilinti žinias mokslo ir technologijų srityje.
Be to, pasak A. Lasickienės, dabar ši slėptuvių programa tampa dalimi dar platesnio tarptautinio bendradarbiavimo. Suomija ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl slėptuvių koalicijos.
„Suomiai, turintys didžiulę patirtį civilinės saugos srityje, nusprendė imtis „minkštosios“ projekto dalies ir perduoti savo patirtį Ukrainai. O po vizito Molodižnės slėptuvės atidaryme jie patikėjo „kietąją“ dalį – maždaug 20 naujų slėptuvių statybas – mums ir Belgijos partneriams“, – džiaugiasi CPVA atstovė.
Slėptuvių Ukrainos ugdymo įstaigoms programą finansuoja Europos Sąjunga, skyrusi 15 mln. eurų, Lietuva, kuri prisideda 0,5 mln. eurų, bei Airijos Vyriausybė, skyrusi 3 mln. eurų. Programą planuojama įgyvendinti iki kitų metų pabaigos.
