Žaliausiu Lietuvoje miestu siekianti tapti Tauragė link šio tikslo žengė dar vieną žingsnį ir pirmoji šalyje įgyvendino daugumos Vilniaus, Kauno ir kitų didmiesčių gyventojų svajonę – daugiabučių kiemuose įrengė dviračių saugyklas. Visuose miesto daugiabučių rajonuose Tauragėje iš viso įrengtos 75 dviračių saugyklos po aštuonias vietas, prie visų miesto mokyklų įrengti 235 dviračių stovai su stogine ir dvi viešos dviračių saugyklos miesto centre.
Gyventojai jau šį mėnesį galės išbandyti iki šiol mūsuose nelabai ir matytas dviračių saugyklas. Jos įrengtos, įgyvendinus Centrinės projektų valdymo agentūros administruojamą Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamą projektą „Darnaus judumo priemonių diegimas Tauragės mieste”. Šiam projektų iš viso buvo skirta 706 tūkst. eurų ES investicijų.
Daugiausia dėmesio skyrė saugumui
Lietuvoje pagamintos metalinės dviračių saugyklos daugiabučių kiemuose po vieną ar sugrupuotos po dvi, tris darniai integruotos į aplinką šalia kitos viešosios infrastruktūros – suoliukų, vaikų žaidimų aikštelių, atliekų rūšiavimui skirtų spalvingų požeminių konteinerių.
Viena tokia dviračių saugykla savivaldybei kainavo 8800 eurų. Joje įrengtas automatinis užraktas, aštuoni dviračių stovai, atvesta elektra ir įrengtos rozetes elektrinių dviračių ar paspirtukų pakrovimui, įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema, taip pat – stebėjimo kamera.
Norinčiam naudotis saugykla gyventojui savivaldybės svetainėje reikės užpildyti prašymą. Tuomet jam bus suteiktas pasirinktos saugyklos kodas, kurį, prieš įeinant į saugyklą, tereikės surinkti mobiliajame telefone ir durys automatiškai atsidarys. Daugiabučių namų gyventojams nereikės dviračių tampyti į rūsius ar į balkonus. Jie saugiai galės juos palikti šalia namų įrengtose saugyklose.
Tauragės meras Dovydas Kaminskas sako, kad saugumo užtikrinimui buvo skirta ypač daug dėmesio. „Norėjome, kad gyventojams saugyklose būtų saugu palikti savo turtą – dviračius, paspirtukus. Manau, kad tai yra esminis kriterijus, kuris turėtų nulemti tokių saugyklų populiarumą. Labai džiaugiuosi, kad tapome šių darnaus judumo priemonių bandytojais ir pirmieji šalyje įgyvendinome kompleksinį viešų miesto dviračių saugyklų projektą”, – pabrėžia jis.
Pokyčiai – visose gyvenimo srityse
Tauragė tvarumo keliu pasuko dar 2015 m., kai rajono savivaldybei vadovavo Sigitas Mičiulis, o dabartinis meras 33-jų metų D. Kaminskas dirbo jo patarėju. Dabar jis tęsia tuomet pradėtus darbus ir kelia dar ambicingesnius tikslus – iki 2030-jų Tauragė siekia tapti klimatui neutraliu miestu be CO2 emisijos.
Šiame mieste spalvingi elektriniai autobusai gyventojus vežioja nemokamai, šilumos gamybai naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai – saulė, vėjas ir biokuras, renovuota pusė miesto daugiabučių, o elektromobilių įkrovimo stotelių tankis artėja prie pusės mieste esančių elektromobilių skaičiaus.
Pokyčius tauragiškiai pradėjo būtent nuo viešojo transporto pertvarkos ir šiuo metu mieste jau kursuoja 5 elektrobusai, o per porą pastarųjų metų jų skaičių planuojama padidinti ne mažiau kaip iki dvylikos arba maždaug pusės viso turimo autobusų parko.
Šiuo metu įgyvendinamas bendro elektroninio bilieto ir jungtinių maršrutų visam Tauragės regionui projektas, kuris gyventojams užtikrins patogų susisiekimą ir darbo vietas visame regione. Greitu laiku daugiabučių kiemuose atsiras ir elektromobilių įkrovimo stotelės. Savivaldybės automobiliai taip pat palaipsniui keičiami į elektromobilius, o darbuotojai po miestą kasdien gali judėti ir savivaldybės įsigytais elektriniais paspirtukais.
Ant viešųjų miesto pastatų – savivaldybės, mokyklų, bibliotekų, seniūnijų stogų jau yra įrengtos 25 saulės elektrinės, bus įrenginėjama jų ir daugiau, o šiemet savivaldybė pradės dar vieną didžiulį projektą – vieno megavato (MW) galingumo nuotolinės saulės elektrinės įrengimo darbus. Planuojama, kad iki 2025 m. Tauragės rajono savivaldybė visiems viešiesiems poreikiams naudos tik atsinaujinančių energijos išteklių energiją.
Rajone 99 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro, o praėjusio šildymo sezono metu, kai Vilniuje šilumos kainos mušė rekordus, Tauragėje šildymas buvo pats pigiausias Lietuvoje.
Be to, visose rajono gatvėse įrengtas taupus LED gatvių apšvietimas, kuris savivaldybei nekainavo nei euro. Tauragiškiai pasinaudojo ESCO modeliu, kuomet projektą finansuoja privatus investuotojas, kuris per tam tikrą laiką jas susigrąžina iš savivaldybės sutaupytų lėšų.
Nori rodyti pavyzdį ir kitiems
Tauragėje net rajono savivaldybės ženklas byloja apie žaliąjį kursą – pirmoji raidė T primena vėjo jėgainę, o gatvėse vos ne kiekviename žingsnyje „akis bado“ „Bolt“ elektriniai paspirtukai ir elektromobilių įkrovimo stotelės.
Anot mero, tam, kad žmonės automobilius iškeistų į dviračius ar viešąjį transportą, pirmiausia, reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą. Tą patvirtina ir skaičiai, pavyzdžiui, naudojimasis viešuoju transportu mieste, padarius jį nemokamu, išaugo net 60 proc. Todėl, įrengus viešąją dviračių infrastruktūrą, sutvarkius esamus dviračių takus ir įrengus naujus, dviračiai mieste taip pat turėtų dar labiau išpopuliarėti.
„Mūsų filosofija tokia: galbūt pasaulio mes nepakeisime, bet galime rodyti pavyzdį, kad ir kiti iš mūsų galėtų pasimokyti. Norime būti „smėlio dėže“ tokiems pasaulį keičiantiems projektams ir esame pasirengę būti drąsūs ir daryti viską, kad gyventume dar tvariau ir darniau“, – sako Tauragės meras.
