Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, vis dažniau savo karinę infrastruktūrą kuria pasitelkdamos viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP). Remiantis Europos VPSP kompetencijų centro (EPEC) duomenimis, nuo 2000 iki 2023 metų Europoje įgyvendinti 44 VPSP projektai saugumo ir gynybos srityje, kurių bendra vertė viršija 18,5 mlrd. eurų.
„Ypač pastaraisiais metais augantis VPSP modelio populiarumas saugumo ir gynybos srityje atspindi bendrą Europos tendenciją – reaguodamos į kintančią geopolitinę situaciją, šalys ieško greitų būdų plėsti karinę infrastruktūrą. VPSP leidžia tai daryti sumažinant finansinį spaudimą valstybės biudžetui, nes į projektus įtraukiamas privatus kapitalas“, – sako Neringa Pažūsienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė.
Lietuvoje per pastaruosius keletą metų VPSP būdu įgyvendinti trys karinių miestelių projektai – Rokantiškėse, Pajūryje ir Šiauliuose. Bendra jų vertė siekia apie 231 mln. eurų.
Pagal VPSP projektų saugumo ir gynybos srityje skaičių Lietuva patenka tarp aktyviausių Europos Sąjungos šalių – kartu su Prancūzija, kuri įgyvendino šešis tokius projektus, ir Vokietija, kurioje įgyvendinti trys.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija šiuo metu planuoja dar du naujus karinių miestelių projektus Rūdninkuose ir Kairiuose, kurie taps didžiausiais VPSP projektais Lietuvos istorijoje. Įgyvendinant šiuos, taip pat ir jau baigtus karinių miestelių projektus Lietuvoje, ekspertinę pagalbą teikia CPVA.
Be Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos, VPSP modelį saugumo ir gynybos srityje taiko ir kitos Europos šalys – Nyderlandai, Belgija, Danija. Už Europos Sąjungos ribų išsiskiria Jungtinė Karalystė ir Izraelis.
Didžiausią patirtį šioje srityje turi Jungtinė Karalystė – čia įgyvendinti net 26 VPSP projektai, kurių vertė viršija 13 mlrd. eurų. Prancūzijoje įvykdyta projektų už daugiau nei 3 mlrd. eurų, o Izraelyje – už 920 mln. eurų.
„VPSP modelis leidžia aiškiai paskirstyti rizikas tarp partnerių, o ilgalaikę infrastruktūros priežiūrą patikėjus privačiam sektoriui, dažnai pasiekiama aukštesnė turto eksploatacijos kokybė“, – teigia N. Pažūsienė.
Pasak jos, privatus sektorius ne tik įneša finansinius išteklius, bet ir prisideda moderniais technologiniais sprendimais bei tarptautine patirtimi. Tai padeda stiprinti karinius pajėgumus, o valstybės institucijos gali labiau koncentruotis į strateginių funkcijų vykdymą.
Didžioji dalis VPSP projektų apima gyvenamosios, administracinės, sandėliavimo, mokymosi ir kitos paskirties infrastruktūrą. Kadangi daugelyje Europos šalių vis dar jaučiamas karinės infrastruktūros trūkumas, VPSP laikoma vienu iš efektyviausių būdų šiam iššūkiui spręsti.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Finansų ministerija yra EPEC narė nuo 2011 metų. Tai Lietuvai suteikia galimybę naudotis tarptautine patirtimi ir prisidėti prie gerosios VPSP praktikos formavimo visos Europos mastu.
CPVA teikia viešosioms institucijoms ekspertinę pagalbą visais VPSP projekto etapais – nuo VPSP projektų rengimo, privataus partnerio atrankos iki VPSP sutarčių pasirašymo ir jų įgyvendinimo priežiūros.
