Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
– Jūsų pranešimas konferencijoje bus skirtas Pasauliniam galios indeksui (angl. Global Power Index – GPI). Koks tai įrankis ir kodėl jis svarbus šiandien?
– „Global Power Index“ – tai pažangiausias iki šiol sukurtas modelis, vertinantis šešias esmines šalies galios dimensijas: aktyvią vartotojų rinką, karinį balansą, technologinę lyderystę, sisteminės svarbos žaliavas, geostrateginę poziciją ir finansinę stiprybę.
Šis indeksas atlieka tris pagrindines funkcijas. Pirma, tai lyginimo įrankis, leidžiantis politikos formuotojams, investuotojams ir verslui įvertinti, kaip šalys konkuruoja tarpusavyje galios požiūriu. Antra, tai prognozavimo priemonė, padedanti suprasti šalių trajektoriją kiekvienoje iš šešių sričių – tai leidžia kurti tvirtesnes verslo ir investavimo strategijas. Trečia, tai politikos formavimo įrankis, leidžiantis identifikuoti stiprybes ir silpnybes – tiek savo, tiek sąjungininkų ar konkurentų.
Ši analizė padeda kurti geopolitinį atsparumą ir veikti efektyviau. Šiandien, kai pasaulis tampa vis labiau fragmentuotas ir nenuspėjamas, strategijos turi būti grindžiamos duomenimis. GPI leidžia lyginti, prognozuoti ir pasiruošti tam, kas laukia.
– Pasaulio galios indeksas rodo didėjančią geopolitinę konkurenciją. Kokias strategines kryptis turėtų rinktis mažesnės valstybės, tokios kaip Lietuva, kad išliktų atsparios ir įtakingos?
– Šiuo metu vyksta ne tik politinių įtampų augimas, bet ir esminis prekybos, tiekimo grandinių ir gamybos geografijos persiorientavimas – visa tai tampa nacionalinio saugumo dalimi. Tai iš dalies lemia JAV užsienio politika, bet dar svarbiau – šalių galios pokyčiai pagal minėtus šešis komponentus.
Lietuva, turėdama ribotą galią lyginant su didesnėmis ES valstybėmis ar Rusija, turėtų taikyti dvipusę strategiją. Pirma, telkti bendrą kryptį su Baltijos kaimynėmis, nes kolektyviniai veiksmai sustiprina regiono interesų apsaugą. Antra, tapti „palengvinančia galia“: aktyviai kurti ryšius, telkti partnerius ir siūlyti platformas bendradarbiavimui. Lietuva turi remtis savo verslo sėkmės istorijomis – tokiomis kaip „Vinted“ ar „NordVPN“ – ir kurti sąlygas, kad tokių projektų daugėtų.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad nusistačiusi tvirtus prioritetus Lietuva sklandžiai integravosi į ES ir pasiekė tvirtą ekonomikos augimą. Tai galima laikyti pamoka kitoms mažoms valstybėms.
– Jūsų akimis, kuriose srityse Lietuva padarė reikšmingą pažangą geopolitinio atsparumo kontekste? Ar tai gali būti pavyzdys kitoms mažoms valstybėms?
Lietuva tapo geopolitinio atsparumo pavyzdžiu mažoms valstybėms. Energetinė nepriklausomybė, kariuomenės modernizavimas, kibernetinis saugumas, diplomatinis aktyvumas ir ekonominis stabilumas – tai sritys, kuriose Lietuva pasiekė daug.
Projektai, tokie kaip atsijungimas nuo BRELL sistemos ir investicijos į atsinaujinančią energetiką, sustiprino šalies autonomiją. Gynybos biudžetas, siekiantis 2,8 proc. BVP ir planuojamas augimas iki 5–6 proc. iki 2030 m., rodo visapusišką saugumo strategiją. Lietuva užima 6-ą vietą pasaulyje pagal kibernetinio saugumo rodiklius, o drąsi pozicija Taivano atžvilgiu ir parama Ukrainai rodo diplomatinį lankstumą.
Šie pasiekimai, paremti tvirtu ekonominiu augimu ir ES integracija, siunčia aiškią žinutę kitoms mažoms valstybėms: siekite daugiašalių aljansų, diversifikuokite priklausomybes ir investuokite į visuomeninį bei skaitmeninį atsparumą.
Vis dėlto Lietuva vis dar susiduria su iššūkiais – vienas didžiausių yra talentų nutekėjimas. Jo stabdymas turėtų tapti vienu iš svarbiausių vyriausybės prioritetų.
– Dėkojame už pokalbį. Iki susitikimo Vilniuje!
Vienas iš pagrindinių konferencijos ES+U pranešėjų, K. Murati rugsėjo 25 dieną „Compensa“ koncertų salėje, Vilniuje, planuoja pasidalinti savo analizės rezultatais, rekomendacijomis bei įrankiais, kurie gali padėti didėjančio neapibrėžtumo laikotarpiu.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Visa informacija – www.esukonferencija.lt.
Renginį organizuoja Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Finansų ministerija. Renginį finansuoja Europos Sąjunga.
