Birželio 20 d. Kauno Mokslo saloje vykęs Kauno regiono forumas subūrė įvairių sektorių atstovus. Savivaldybių atstovai, socialiniai ir ekonominiai partneriai, mokslo ir verslo lyderiai bei politikos formuotojai aptarė jau pasiektą pažangą bei ateities investicijų prioritetus.
Diskusijų centre – 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos rezultatų vertinimas ir strateginio planavimo po 2027 metų klausimas. „Šiuo metu jau yra pasirašyta sutarčių, kurių vertė – daugiau nei pusė milijardo. Tai rodo, kad tiek verslas, tiek savivalda, tiek kiti partneriai mato regionų perspektyvas ir siekia gerovės. Todėl ypatingai svarbu išsakyti ir išgirsti problemas tam, kad galėtume jas spręsti bei kurti visiems patogų ir inovatyvų regioną,“ – susirinkusius pasveikino Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas.
Regiono transformacija skaičiais
Forume buvo pristatyti duomenys, kurie atskleidė įspūdingą ES investicijų poveikį. Per 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. finansavimo laikotarpius regioninio planavimo būdu į Kauno regioną buvo ir dar bus investuota daugiau nei 468 mln. eurų ES fondų lėšų. Šios investicijos akivaizdžiai keičia ne tik regiono veidą, bet ir gyventojų gyvenimo kokybę. „Verta pabrėžti, kad ši pažanga – ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas laiku kelti klausimus. Svarbu suprasti, kad tiek savivalda, tiek verslas, tiek patys gyventojai – visi turime būti partneriais, jei norime pasiekti gerų rezultatų,“ – sakė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Konkrečius pokyčius jau patiria daugiau nei 300 tūkst. regiono gyventojų, kurie naudojasi geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis. Gerokai patobulintos vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugos, o komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai išaugo daugiau nei 40 tūkst. tonų per metus.
Ypatingas dėmesys skirtas socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikiams. Naujai įrengti arba įsigyti 342 socialiniai būstai, sukurta arba atnaujinta daugiau nei 800 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų.
Strateginis planavimo pokytis
Pirmojoje diskusijoje buvo diskutuojama apie tai, ar pakankamai girdimas regionų balsas ir poreikiai. Dalyviai aptarė projektų planavimo modelio pokyčius. 2014–2020 m. laikotarpiu buvo įgyvendinta 251 projektas, o dabartiniame finansavimo laikotarpyje suplanuota įgyvendinti 113 projektų. Šis daugiau nei 50 proc. sumažėjimas reiškia ne mažesnį finansavimą, o strateginį posūkį link didesnės vertės projektų.
Kauno regiono savivaldybės iki 2029 m. pabaigos regioninio planavimo būdu planuoja įgyvendinti 113 projektų už daugiau nei 263 mln. eurų ES lėšų, o bendra projektų vertė sieks apie 360 mln. eurų. Tai leidžia koncentruoti lėšas į konkrečioms savivaldybėms svarbiausias sritis ir užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę generuojančių projektų įgyvendinimą.
Verslo sektorių atstovavęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vydas Damalakas pastebėjo, kad trūksta informacijos, ką savivaldybių vykdomi projektai ir ES investicijos regione duoda verslui. Jo nuomone, reikėtų siekti, kad kuriama infrastruktūra būtų koncentruojama ir kuriama ne tik dideliems miestams, bet ir tikrajam regionui ir jo žmonėms. Tą galima būtų pasiekti kuriant stipresnį dialogą tarp verslų ir savivaldybių.
Investicijų prioritetai ateityje
Antrojoje diskusijoje apie regioninį potencialą po 2027-ųjų buvo diskutuota apie tai, kokios sritys yra svarbiausios bei kurtų didžiausią pokytį artėjančiame ES investicijų etape. Finansų viceministras Januš Kizenevič akcentavo, kad ES finansavimo prioritetais yra laikomos trys pagrindinės sritys: konkurencingumo skatinimas, saugumas ir gynyba. Jis taip pat pabrėžė, kad nors ES finansavimas ir mažės – tai nebūtinai yra negatyvus reiškinys. Jo nuomone, tai reiškia, kad lėšos bus investuojamos atsakingiau ir efektyviau. Jis taip pat pabrėžė, kad ateinančio laikotarpio tikslas – skatinti savivaldybes bendradarbiauti: kelti bendrus tikslus, teikti bendrus projektus bei dalintis patirtimi.
Astrida Miceikienė, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė pabrėžė, kad ypatingai svarbu susiplanuoti investicijas į verslus, susijusius su biologiniais ištekliais. „Biotechnologijų verslas kasmet auga maždaug 10 proc. Tai rodo ypač didelį jų poreikį bei galimybes. Suvienijus mokslo bei verslo sritis, Lietuva galėtų būti sėkminga eksporto šalimi. O valstybė turėtų padėti verslui tapti konkurencingais bei padėti atrasti eksporto rinkas.“
Užimtumo proveržio galimybės
Trečiojoje forumo dalyje buvo diskutuota apie užimtumo galimybes Kauno regione. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdančioji direktorė Reda Stankevičienė įvardijo tris esminius iššūkius Kauno regione, susijusius su darbo rinka. Ji išskyrė bedarbystę (daugiau kaip 320 tūkst. bedarbių praėjusiais metais), „proto nutekėjimą“ (tik 30 proc. studentų lieka dirbti Kaune ar Kauno regione) bei darbo amžius (didžioji dirbančiųjų dalis (54-90 proc.) artimiausiu metu turės persikvalifikuoti. R. Stankevičienė kvietė pasvarstyti, ar yra sukuriamos sąlygos tam, kad dirbantieji grįžtų ir išsilaikytų darbo rinkoje.
KTU rektorius Eugenijus Valatka akcentavo, jog tam, kad miestas galėtų vystyti inovacijų ekosistemą, būtinos penkios esminės jėgos: infrastruktūra, įgalinanti aplinka, ekonominis pajėgumas, darbuotojai bei erdvė tinklaveikai. Jis skatino pagalvoti apie tai, kiek rajonas gali ir turėtų investuoti į šias jėgas tam, kad užimtumo problema sumažėtų.
„Užimtumas – nėra atskira problema. Į ją reikia žiūrėti kompleksiškai,“ – sakė Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Diskusijos metu buvo akcentuojama būtinybė spręsti įgūdžių neatitikties problemą ir užtikrinti, kad darbo rinkoje vietos atsirastų visiems – nuo ką tik diplomuoto jaunimo iki vyresnio amžiaus žmonių.
Forume pabrėžta, kad ES fondų investicijos ne tik kuria modernesnę ir patogesnę infrastruktūrą, bet ir stiprina bendruomeniškumą, skatina tvarumą bei prisideda prie ilgalaikės regiono socialinės ir ekonominės pažangos. Bendruomenių ir verslo įsitraukimas į projektų planavimą ir įgyvendinimą išlieka vienu iš svarbiausių sėkmingo ES lėšų panaudojimo faktorių.
Regionų forumų ciklas tęsiasi
Kauno regiono forumas – antrasis iš penkių forumų, kurie šiemet vyks įvairiuose Lietuvos regionuose. Panašūs renginiai jau vyko Tauragės bei numatomi Šiaulių, Marijampolės ir Klaipėdos regionuose. Jų tikslas – sukurti bendrą platformą regionų atstovams išsakyti poreikius ir lūkesčius dėl ES investicijų po 2027 metų.
Forumą organizavo Kauno regiono plėtros taryba kartu su Centrine projektų valdymo agentūra ir Vidaus reikalų ministerija.
