Be tėvų globos augantys vaikai yra skaudi tema, tačiau specialistai nestokoja optimizmo – padėtis Lietuvoje sparčiai gerėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, spalio viduryje globos sistemoje buvo registruoti 5,9 tūkst. vaikų – trečdaliu mažiau nei prieš 5 metus, kai sistemoje buvo 8,9 tūkst. vaikų.
Pasak ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovės Kristinos Stepanovos, be tėvų globos likusių vaikų skaičius kasmet mažėja – tam įtakos turi ne tik bendras vaikų skaičiaus šalyje mažėjimas, bet ir nuolat stiprinama pagalbos ir paslaugų vaikui bei šeimai sistema. „Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje tikrai įvyko daug įvairių pokyčių, kurie prisidėjo prie naujų pagalbos formų šeimai ir vaikui atsiradimo. Be to, visa vaiko teisių apsaugos sistema pradėjo pirmiausia orientuotis į pagalbos ir paslaugų šeimai teikimą, siekiant šalinti šeimoje esančias rizikas neatskiriant vaiko nuo šeimos – tai yra pagrindinis vaiko teisių apsaugos aspektas“, – komentuoja K. Stepanova.
Veikianti pagalba ir prevencija
Šiuo metu siekiama užtikrinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai susiduriama su sunkiausiais vaiko teisių pažeidimais, kai kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.
Pasak pašnekovės, pasikeitus galimų vaiko teisių pažeidimų vertinimui, dabar stengiamasi identifikuoti ne tik vaikui kylančias grėsmes ir rizikas, bet ir šeimos stiprybes, turimus resursus, kurie leistų geriau jai padėti. Tuo pačiu tikslu atsirado ir vaiko laikinosios priežiūros priemonė, kai nustačius vaiko teisių pažeidimus, vaiką prižiūrėti padeda jo giminaičiai, šeimos draugai ar kiti artimi asmenys. Jei tokių asmenų nėra, laikinoji vaiko priežiūra gali būti organizuojama ir krizių centre – čia vaikas gali būti apgyvendintas kartu su abiem tėvais ar vienu iš jų. Taip pat, pailgėjo mobiliosios komandos darbo laikas su krizę patiriančia šeima – anksčiau buvo 14 dienų, o nuo 2020 m. pradžios mobilioji komanda su šeima dirba 30 dienų. Esant poreikiui, pagalba gali būti pratęsiama dar 10 dienų.
„Šiuo metu daugiau orientuojamasi į prevencinę pagalbą šeimai. Tai reiškia, kad kompleksinė pagalba gali būti teikiama ir toms šeimoms, kuriose nėra jokių vaiko teisių pažeidimų. Tokiu būdu siekiama stiprinti šeimas, padėti joms įveikti kylančius sunkumus, kai vaiko teisių pažeidimų dar nėra, bet šeimai reikalingas stiprus palaikymas ir pagalba“, – sako K. Stepanova. Prevencinėmis socialinėmis paslaugomis pasinaudoti gali ne tik šeimos, bet ir pavieniai asmenys – nuo šių metų liepos 1 d. Socialinių paslaugų įstatyme įsigaliojusi nauja priemonė nemokamai siūloma visiems norintiems, siekiant padėti išvengti socialinės rizikos atsiradimo ir socialinių problemų ateityje.
Tarp naujausių paslaugų K. Stepanova įvardija ir nuo 2020-ųjų Lietuvoje taikomą Multidimensinės šeimos terapijos (angl. MDFT) programą, orientuotą į 11-17 m. vaikų elgesio keitimą – šalyje veikia 3 MDFT komandos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Pasiteisino ir kompleksinių paslaugų šeimai projektai, vykdomi visose savivaldybėse: visos šeimos be išimties gali gauti įvairias paslaugas, pvz., pozityvios tėvystės mokymus, individualias ir grupines konsultacijas, mediaciją, savitarpio pagalbos grupes, socialinių įgūdžių grupes vaikams ir paaugliams, šeimų konsultavimą ir kt. Nuo šių paslaugų taikymo pradžios iki šių metų birželio mėn. šiomis priemonėmis pasinaudojo 90 tūkst. šalies gyventojų, nors tikėtasi 30-ties tūkst.
Keičiasi visuomenės požiūris į globą
Pasak ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovės, nueitas ilgas kelias tobulinant vaiko teisių įgyvendinimą ir užtikrinimą Lietuvoje, atspindi ir vaiko globos srityje pastebimus pokyčius. „Didžiausias pasiekimas yra tas, kad pagaliau turime visapusišką supratimą, kad anksčiau turėtos didžiulės vaikų globos institucijos, kuriose gyveno po 40, o kartais ir daugiau vaikų, yra jiems žalingos. Deja, bet institucinė globa tokiose įstaigose, kuriose tiesiog nėra galimybės suteikti vaikui asmeninio dėmesio, kurioje vaikas neturi galimybės formuotis artimo, saugaus ryšio su suaugusiuoju, palieka didžiules neigiamas pasekmes kiekvieno vaiko gyvenime. Be to, tokioje aplinkoje yra ribotos individualumo raiškos, gyvenimui svarbių įgūdžių formavimosi galimybės“, – sako K. Stepanova.
Dėl šios priežasties beveik nunykusios didžiosios vaikų globos institucijos laikomos vienu svarbiausių vaikų globos sistemoje pasiektų rezultatų. SADM duomenimis, rugsėjo pabaigoje bendruomeniniuose vaikų globos namuose po 6-9 vaikus iš viso gyveno 839 vaikai. Daugiausia tai yra vyresnio amžiaus vaikai (nuo 10 metų ir vyresni). Keitėsi ne tik globos institucijos, bet ir požiūris tiek į jas, tiek į globojamus vaikus. Tai parodo ir šalies gyventojų entuziazmas vasario pradžioje padėti nuo Rusijos Ukrainoje sukelto karo bėgantiems vaikams – jų šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 1 tūkst., dauguma jų globojama kartu su jais atvykusiais asmenimis.
„Šiandien tikrai galime pasidžiaugti bendruomenėmis, kurios nuoširdžiai priėmė vaikus, pvz., tose vietovėse, kuriose įsteigti bendruomeniniai vaikų globos namai. Yra labai gražių pavyzdžių, kai bendruomenės kartu su vaikais organizuoja įvairias veiklas, ir vaikai jaučiasi jų dalimi. Tai veikia ir vaikų elgesį, skatina sėkmingą jų integraciją. Tačiau lieka ir tam tikri iššūkiai – vaikų, patekusių į globos sistemą, elgesys dažnai yra stebimas po padidinamuoju stiklu, vis dar pasigirsta minčių, kad šie vaikai yra „probleminiai“, ne tokie, kaip visi“, – pastebi pašnekovė.
Pasak jos, į globos sistemą patenkantys vaikai yra linkę į rizikingą elgesį, kuris yra ilgalaikės prievartos, nepriežiūros, tinkamo šeimos modelio bei stiprių ir sveikų santykių su suaugusiais stokos ir kitų neigiamų patirčių pasekmė. „Turime suprasti, kad kai paimame vaiką iš jį žalojančios aplinkos, mes tik sustabdome tuos negerus dalykus, kuriuos vaikas patyrė. Tačiau jų poveikis išlieka ilgai. Todėl globojamiems vaikams reikia daugiau dėmesio, kantrybės, išminties, empatijos, supratimo, kad jų elgesys yra trauminių patirčių pasekmė – dažnu atveju tai yra pagalbos prašymas“, – teigia K. Stepanova.
Svarbu stiprinti ir paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimų
Pasak ekspertės, ministerija ir toliau ieško galimybių skatinti vaikų globą šeimos aplinkoje. Be jau įgyvendintų naujovių ir pokyčių yra planuojamos ir naujos priemonės. „Šiuo metu svarstome galimybę plėsti nuolatinių globėjų modelį, siekiant rengti tokius globėjus, kurie nuolatinėje globoje galėtų globoti vaikus, kuriems reikia daugiau individualaus dėmesio, daugiau kantrybės ir pagalbos. Tai vaikai, kurie turi kompleksinių elgesio iššūkių, didelės vaikų grupės – seserys ir broliai, kai jų yra 3 ir daugiau, vyresnio amžiaus vaikai, vaikai, turintys negalią, ir pan.“, – vardija K. Stepanova.
Taip pat ieškoma galimybių stiprinti ir gerinti globėjų ir įtėvių mokymo bei konsultavimo specialistų veiklos kokybę. Akcentuojamas ir savivaldybių institucijų vaidmuo. „Sprendžiant vaikų ir šeimų gerovės klausimus, itin svarbus tinkamų, kokybiškų, individualius poreikius atitinkančių paslaugų prieinamumas vietos lygmeniu. Savivaldybių institucijos ir įstaigos – reikšmingas partneris užtikrinant pagalbą ir paslaugas šeimoms, nes būtent kiekviena savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas bei kontroliuodama jų kokybę. Todėl svarbu, kad vietos savivalda planuotų ir investuotų į paslaugų plėtrą, kurių šiuo metu trūksta“, – sako K. Stepanova.
Šis straipsnis yra VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotos komunikacijos kampanijos „Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ dalis. Kampanija siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Susipažinkite su pristatomuoju kampanijos video:
