Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Metodinės pagalbos kompetencijų centro (MPC) Viešųjų finansų vertinimo grupės ekspertai atnaujino savivaldybių išlaidų analitines priemones. Jos padeda savivaldybėms interaktyviai įsivertinti duomenimis grįstą išlaidų poreikį, stebėti išlaidų atotrūkius ir, pasitelkiant modeliavimo priemonę, efektyviau planuoti ateinančių metų išlaidas. Atnaujintas analitines priemones galima rasti Finansų ministerijos ir CPVA interneto svetainėse.
Savivaldybių išlaidų atotrūkiai buvo apskaičiuoti, remiantis savivaldybių duomenimis nuo 2015 m., vertinant švietimo, socialinės apsaugos, sporto ir kultūros, būsto ir komunalinio ūkio bei aplinkos apsaugos, ekonomikos ir bendrojo administravimo funkcijoms skirtas tęstines išlaidas. Vertinamoms savivaldybių funkcijoms sudaryti ekonometriniai modeliai padėjo nustatyti modeliuojamas išlaidas, o apskaičiuoti atotrūkiai tarp faktinių ir modeliuojamų išlaidų leidžia savivaldybėms įsivertinti, ar joms reikėtų didinti ar mažinti tam tikras išlaidas, siekiant tolygesnio funkcijų finansavimo visoje Lietuvoje.
Duomenys rodo, kad tiek faktinės, tiek modeliuojamos savivaldybių tęstinės išlaidos nuo 2015 m. iki 2023 m. augo. 2015 m. visų savivaldybių bendros faktinės išlaidos siekė daugiau nei 2 mlrd. eurų, o 2023 m. jos išaugo iki 5,69 mlrd. eurų. Visais nagrinėtais metais faktinės išlaidos viršijo modeliuojamas: mažiausias išlaidų perviršis fiksuotas 2019 m. (-0,33 proc.), o didžiausias – 2022 m. (-7,71 proc.).
2023 m. didžiausias išlaidų perviršis fiksuotas komunalinių paslaugų, būsto ir aplinkosaugos srityse, kur faktinės išlaidos buvo 86,91 mln. eurų didesnės nei modeliuojamos. Mažiausias perviršis nustatytas socialinių išmokų srityje, siekęs 1,6 mln. eurų. Tuo metu švietimo (61,24 mln. eurų) bei socialinių paslaugų (26,19 mln. eurų) srityse faktinės išlaidos buvo mažesnės už modeliuojamas ir parodė išlaidų trūkumą.
2023 m. TOP penkios savivaldybės, kurių faktinės išlaidos, tenkančios vienam gyventojui, buvo mažesnės nei modeliuojamos, išsirikiavo tokia tvarka: Rietavo (447 Eur), Kazlų Rūdos (364 Eur), Kalvarijos (327 Eur), Širvintų r. (323 Eur) ir Druskininkų (255 Eur). Tuo metu TOP penkios savivaldybės, kurių faktinės išlaidos vienam gyventojui buvo didesnės nei modeliuojamos, išsidėstė taip: Neringos (-763 Eur), Pagėgių (-421 Eur), Palangos m. (-212 Eur), Panevėžio r. (-164 Eur) ir Šakių r. (-160 Eur).
Svarbu pabrėžti, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog savivaldybės, kurių faktinės išlaidos yra mažesnės nei modeliuojamos, yra efektyvesnės, ar atvirkščiai. Lyginant faktines ir modeliuojamas išlaidas, būtina atsižvelgti ne tik į galutinį rezultatą, bet ir į išlaidas nulėmusius veiksnius. CPVA parengtos analitinės priemonės padeda savivaldybėms interaktyviai modeliuoti būsimas biudžeto išlaidas ir palyginti jas su įprasto planavimo būdu suplanuotomis išlaidomis. Naudojant šias priemones, išlaidų planavimo procesas gali tapti tolygesnis visoje Lietuvoje, nes jis grindžiamas realiais savivaldybių gyventojų, paslaugų gavėjų ar funkcijų apimties duomenimis, atspindinčiais konkrečios srities išlaidų poreikį.
Savivaldybių išlaidų analitinės priemonės sukurtos2023 m. CPVA įgyvendinant projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“, finansuojamą Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis.
