Įgyvendinant tarptautinį projektą, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Europos Sąjungos delegacija ir projekto partneriu – ispanų vystomojo bendradarbiavimo agentūra FIIAPP – birželį vyko į tiriamąją misiją (angl. fact finding arba scoping mission) Rytų Karibų šalyse. Jos metu komanda domėjosi, kokia šių šalių situacija mitybos, aprūpinimo maistu ir agrokultūros srityse.
Antigva ir Barbuda, Dominika, Grenada, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai bei Sent Kitsas ir Nevis – tai Rytų Karibų šalys, kuriose nuo šių metų pradžios įgyvendinamas Europos Sąjungos finansuojamas projektas. Visos šios šalys yra gana nedidelės, turinčios nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. gyventojų. Palyginti neseniai tapusios nepriklausomomis, jos sparčiai vystosi, o didžiąją dalį šalių ekonomikos sudaro turizmas. Nors ilgą laiką taikytos ES lengvatos bananų eksportui likusios jau praeityje, šalies žemės ūkyje vaisiams dar tenka išskirtinai svarbus vaidmuo, tačiau pasiekia ne visus vietinius gyventojus.
„Projektas aprėpia tokias problemas, kaip stiprus karibiečių nutukimas dėl nevisavertės mitybos, žemdirbių stoka ir brangus daržovių ir kitų produktų importas. Covid-19 pandemija ir rusijos karas prieš Ukrainą skaudžiai parodė, kad Rytų Karibų šalys yra visiškai priklausomos nuo maisto produktų importo ir negali savęs savarankiškai išmaitinti. Šalys viską importuoja ir beveik nieko neeksportuoja, o tai jas daro labai pažeidžiamas“, – sako iš misijos sugrįžusi CPVA Tarptautinių vystomojo bendradarbiavimo projektų skyriaus vadovo pavaduotoja, koordinuojanti projektą Karibuose Austėja Vilkelytė.
Kaip paaiškėjo misijos metu, į Karibus importuojami produktai turi ypač daug cukraus. Palyginkime: Lietuvoje Coca–Cola turi 39 g cukraus, Karibuose – net 70 g. Nuo tų laikų, kada šalys pradėjo importuoti cukrų, šis produktas stipriai pažeidė karibiečių, net pačių mažiausiųjų, mitybą. Didžioji dalis gyventojų turi didelį viršsvorį, serga diabetu, širdies ar kraujagyslių ligomis. Prasti maitinimosi įpročiai formuojasi dar mokykloje.
Verstis žemdirbyste šalyse nepopuliaru, ypač jaunimo gretose, todėl tikimybė užsiauginti sveiko ir kokybiško maisto šalies viduje, žvelgiant į ateitį, tik mažėja. O jaunimas, kuris visgi nusprendžia pasirinkti ūkininko kelią, viską daro eksperimentuodamas, tad ir klysdamas, nes stokoja žinių. Šalies ūkyje diegiama mažai inovacijų, dėl to būdingi dideli darbo krūviai ir mažesnis potencialus derlius. Būti ūkininku rizikinga, nes ši profesija nepatenka po įprasta socialinės apsaugos sistema. Didžiule ūkininkų problema šalyse išlieka ir vandens trūkumas (valdžia ragina gyventojus liūčių sezonu kaupti vandenį ir naudoti jį augalams ir daržams laistyti).
Projektas įgyvendinamas netiesioginio valdymo būdu. Teisę įgyvendinti netiesioginio valdymo ES programas ir projektus, CPVA įgijo dar 2009 m., atitikusi Europos Komisijos nustatytus standartus. CPVA buvo pirmoji agentūra Baltijos šalyse įgijusi tokiam projektų įgyvendinimui reikalingą akreditaciją (angl. Pillar Assessment).
Maloniai kviečiame ekspertinių žinių mitybos, aprūpinimo maistu bei agrokultūros srityse turinčius registruotis potencialių projekto tarptautinių ekspertų sąraše paspaudus šią nuorodą.
