„Stresas neišvengiamas nei vaikams, nei suaugusiems. Reikia išmokti priimti, kad nuo pat gimimo gyvenimas pilnas iššūkių, ir tik nuo asmeninės valios priklauso, ar išmoksi jį reguliuoti, ar netapsi auka, gebėsi apčiuopti ir suvokti save“, – sako Sigutė Ach, dailininkė ir projekto „Pažadas sveikatai“ lektorė, jau 15 metų per edukacines pamokas žadinanti vaikų kūrybingumą, padedantį mažinti patiriamą stresą mokykloje ar namuose.
Nepasiduoti informacijos srautui
Baimės, agresija, nuotaikų svyravimai, sveikatos ar miego sutrikimai, abejingumas – tik keletas ženklų, kad vaikas patiria stresą. Dailininkė Sigutė Ach pastebi, kad šiandien viena iš dažniausių patiriamo streso priežasčių yra didžiulis informacijos srautas.
„Jeigu palygintume vaikus dabar ir prieš dešimtmetį, tai galime pastebėti, kad šiandien vaikai yra pažeisti informacijos srautų. Vaikams darosi vis sunkiau sukaupti asmeninę patirtį, su kuria prarandamas pasitikėjimas savimi. Įsivaizduokite, kokia informacijos srauto upė slenka per sąmonę, kai, pavyzdžiui, scroll‘ini Facebook‘e, lauki, kol pasibaigs reklama Youtube. Nuolat esame bombarduojami informacijos, ji tiesiog plūsta ir skverbiasi į mūsų galvas nenoromis. Socialiniai tinklai išmoko būti įsivaizduota asmenybe, dažnai paversdami mus nesąmoningais iliuzijų stebėtojais ar tokiais pat jų iliuziniais dalyviais. Taip išsivysto dėmesio nelaikymo fenomenas, negebėjimas susikoncentruoti į vieną užsiėmimą“, – dėsto lektorė ir priduria, kad svarbu atsigręžti į lėtąjį laiką.
Skaityti kartu su vaiku
Pasak jos, skaitmeninių technologijų nuo vaikų nepaslėpsi, tačiau reiktų juos bent išmokyti gyventi ekranų pasaulyje. Vienas iš vis dar puikiai veikiančių tradicinių būdų, kaip sulėtinti gyvenimo tempą ir lavinti vaikų fantaziją, yra knygų skaitymas. Visgi vien skaityti neužtenka.
„Dažnai tėvai, norėdami paskatinti vaiką skaityti, rodo pavyzdį vartydami tik sau įdomią knygą, o vaiką palieka su savo knyga vieną patį. Tačiau norint skatinti vaiką mąstyti kūrybiškai, reiktų skaityti kartu. Ne tik klausyti, kaip skaito, bet ir paklausti bei patikrinti, ar suprato, ką perskaitė, kartu analizuoti herojus ir bandyti įsivaizduoti. Vaikams, kurie įpratę per filmukus viską pamatyti greitai, tokia technika padėtų lavinti kūrybinį mąstymą, savo minčių ir vaizdinių refleksiją, asmeninių išgyvenimų formulavimą“, – pataria Sigutė Ach, kuri yra iliustravusi ir ne vieną knygą.
Svarbu įjungti vaizduotę
Kūrybiškumui skatinti padeda ir tokie paprasti klausimai, kaip: ko norėtum pusryčiams, ką skaitei, ką girdėjai, ką veikei.
„Tuomet prasideda vaizduotės žaidimas, vaikas bando fantazuoti apie įvairius skonius: saldu, sūru, šokoladas, blynai, braškės. Net patys tėvai nustemba, kokius turtus slepia vaikų pasąmonė, kai darome panašius pratimus per mano užsiėmimus projekte „Pažadas sveikatai“ Kauno klinikose ir Vaikų ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Pavyzdžiui, liejome įvairių spalvų akvarelę, o paskui prašiau, kad vaikai pasakytų, ką ten mato. Tai būna ir rudens džiazas, ir klouno šokis. Po šių paskaitų vaikų paklausus, ar moka kovoti su stresu, dauguma pakeitė nuomonę, atrado vidinių resursų gyventi su stresu, nes jis niekada nesibaigs arba pavirs kitu jausmu“, – patirtimi dalinasi dailininkė.
Anot jos, tokie projektai kaip „Pažadas sveikatai“, kurį inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), padeda atkreipti ne tik vaikų, bet ir jų tėvų, o galbūt ir visos visuomenės dėmesį į tai, kaip aktyviai, bet saugiai leisti laisvalaikį, kaip suvaldyti krūvį mokykloje, užklasinėje veikloje ir mokėti pailsėti, kaip netapti priklausomiems nuo kompiuterių.
Stipri asmenybė – atspari stresui
Įprotis daugiau laiko skirti sau, pavyzdžiui, išeinant pasivaikščioti, pasak Sigutės Ach, leistų daugiau apmąstyti ne tik save, bet ir tai, kas išties svarbu, taip tarsi sutvarkant ,,galvos biblioteką“.
„Stipri asmenybė atspari stresui. Pavyzdžiui, kai mes esame sveiki, esame atsparūs visiems virusams, taip ir stipri sąmonė yra atspari nuoboduliui, vertybių praradimui, informaciniam srautui, nebežinojimui, ko griebtis, seklumui, kas jau yra psichikos ligų požymiai, tai dar ne liga, bet panašu į slogą“, – pasakoja dailininkė.
Projektas „Pažadas sveikatai“ vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
