Lietuva ruošiasi dviem istoriškai didžiausiems viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projektams – Rūdninkų ir Kairių karinių miestelių – statyboms. Gruodžio 11 d. Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planams įgyvendinti šiuos strateginius projektus VPSP būdu. Ekspertinę pagalbą ministerijai teiks Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Rūdninkų karinis miestelis taps didžiausiu karinės infrastruktūros projektu Lietuvos istorijoje. Šio projekto įgyvendinimo metu planuojama vystyti likusią Rūdninkų karinio miestelio infrastruktūros dalį, kuri užims 170 hektarų plotą (10 kartų didesnis nei Rokantiškėse), bus pastatyta 120 skirtingų statinių, užimančių net 335 tūkst. kv. m. teritoriją. Pagal gyventojų skaičių ir dydį Rūdninkų karinis miestelis prilygs Šilalei. Bendros projekto investicijos sudarys apie 1,56 mlrd. eurų su PVM (realia verte), o mokėjimai privačiam subjektui sieks 2,42 mlrd. eurų su PVM (realia verte).
„Tai ambicingiausias Nepriklausomos Lietuvos istorijoje karinės infrastruktūros projektas. Lietuvos įsipareigojimas priimti Vokietijos brigadą išlieka nekintantis ir darome viską, kad tai įvyktų kuo greičiau. Esu įsitikinęs, kad sukursime geriausią įmanomą infrastruktūrą Vokietijos karinėms pajėgoms. Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje stiprina mūsų regiono saugumą bei veikia kaip priešo atgrasymas“, – sako laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pagal dvišalį susitarimą dėl Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą Rūdninkų kariniame poligone reikia specialiai brigadai pritaikytos infrastruktūros, kuri apims gyvenamosios, administracinės, sporto, sandėliavimo, techninės paskirties pastatus, sraigtasparnių aikšteles ir daugiau nei 300 tūkst. kv. m. karinių aikštelių.
Kairių karinis miestelis, nors ir mažesnis (80 ha), taip pat bus reikšmingas. Čia įsikurs apie 1 526 kariai. Karinis miestelyje bus skirtas sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigadai „Žemaitija“ bei jos sudėtyje tarnausiantiems privalomosios karo tarnybos kariams. Šiame kariniame miestelyje taip pat bus įrengti gyvenamosios, administracinės, sporto, sandėliavimo, techninės paskirties pastatai, transporto ir sraigtasparnių aikštelės. Bendras kuriamos infrastruktūros pastatų plotas sudarys apie 67 tūkst. kv. m., inžinerinių statinių plotas apie 301 tūkst. kv. m., o kietos dangos – apie 244 tūkst. kv. m. Bendra investicijų suma – apie 454 mln. eurų su PVM (realia verte), mokėjimai privačiam partneriui – 694 mln. eurų su PVM (realia verte).
Projektų eiga ir terminai
Dėl abiejų projektų KAM jau vykdė rinkos konsultacijas. Rūdininkų karinio miestelio projektas buvo pristatytas potencialiems investuotojams, rangovams, finansuotojams individualių konsultacijų metu. Miestelis turėtų pradėti veikti 2027 m. pabaigoje.
Kairių projektas plačiau pristatytas 2024 m. rugsėjį CPVA organizuotoje „PPP mugėje“. KAM antrąją rinkos konsultaciją dėl šio projekto atrankos sąlygų skelbs 2025 m. pradžioje, o atrankos procedūros planuojama paskelbti 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Sutartį su atrinktu privačiu partneriu ketinama pasirašyti 2026 m. trečiąjį ketvirtį, o miestelis turėtų pradėti veikti 2030 m.
Šie projektai apims ne tik infrastruktūros objektų projektavimą bei statybas, bet ir statinių priežiūrą. Miestelių vystymui planuojamas maksimalus VPSP sutarties terminas – 15 metų. Rūdininkų atveju 2,5 metų bus skirta miestelio vystymui (projektavimui ir statyboms), o likę 12,5 metų – eksploatavimui. Kairių atveju projektavimo ir statybos darbai truks 3 metus, o infrastruktūra bus prižiūrima dar 12 metų.
CPVA indėlis
Tai – ne pirmieji KAM įgyvendinami VPSP projektai. Rokantiškėse, Pajūryje ir Šiauliuose jau veikia kariniai miesteliai, įgyvendinti VPSP būdu. Ši partnerystė leidžia greitai ir efektyviai vystyti karinę infrastruktūrą, nes toks būdas nereikalauja didelių viešojo sektoriaus pradinių investicijų, greičiau sukuriama reikiama infrastruktūra, o didžioji dalis su projektu susijusios rizikos perduodama privačiam sektoriui.
CPVA prisidėjo prie visų trijų anksčiau atidarytų karinių miestelių – padėjo ministerijai atrinkti privačius partnerius ir iki šiol konsultuoja dėl VPSP sutarčių įgyvendinimo ir priežiūros. CPVA ketina ir toliau teikti ekspertinę pagalbą ministerijai, įgyvendinant naujų karinių miestelių projektus.
„Rinkdamasi viešąją ir privačią partnerystę, Krašto apsaugos ministerija įgyja galimybę reikšmingai sustiprinti valstybės saugumą bei sudaryti tinkamas sąlygas sąjungininkų karių priėmimui. Centrinė projektų valdymo agentūra yra pasiruošusi ir toliau teikti ministerijai ekspertinę pagalbą visais projekto rengimo ir įgyvendinimo etapais,“ – sako Ernesta Buckienė, Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas.
Šie projektai – dar vienas svarbus žingsnis, stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus ir užtikrinant aukščiausius NATO standartus atitinkančią karinę infrastruktūrą.
