Lietuva, atsižvelgdama į atnaujintas Europos Sąjungos politines gaires ir šaliai, kaip ES Rytiniam pasienio regionui, kylančius iššūkius, siūlo keisti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą (Investicijų programa), investicijas perskirstydama septyniems naujiems specialiesiems prioritetams, skirtiems nacionalinio saugumo, atsparumo didinimui bei pasirengimui veiksmingai reaguoti į išorės grėsmes.
Šiam pakeitimui vakar pritarė Investicijų programos Stebėsenos komitetas: naujiems prioritetams perskirstoma 618,4 mln. eurų arba 10 proc. visų Investicijų programos lėšų. Pakeitimą oficialiam derinimui EK planuojama pateikti iki šių metų pabaigos.
Gynybos ir saugumo pramonės stiprinimui numatyta skirti 92,1 mln. eurų. Prioritetas bus įgyvendinamas, remiant įmonių MTEP veiklas, kuriant ir modernizuojant bandymų bei prototipavimo infrastruktūrą, skatinant viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą ir kuriant bei išbandant naujus technologinius sprendimus gynybai.
Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros apsaugos ir energetinės infrastruktūros atsparumo didinimui numatoma skirti 89,2 mln. eurų. Karinio mobilumo veikloms, steigiant dvigubos paskirties transporto infrastruktūrą – 166,4 mln. eurų.
Kita svarbi investicijų kryptis – gynybos infrastruktūros atsparumo ir civilinės parengties stiprinimas. Numatoma investuoti į modernios, šiuolaikinius standartus atitinkančios sveikatos priežiūros infrastruktūros, įskaitant požeminę bei dvejopos paskirties panaudojimo infrastruktūros sukūrimą, taip pat į gyventojų perspėjimo infrastruktūros, pasirengimo hibridinėms atakoms stiprinimą, priedangų tinklo plėtrą ir kt. veikloms, joms skiriant 142,3 mln. eurų.
Civilinės parengties įgūdžių skatinimui numatoma skirti 14,9 mln. eurų, o socialinio būsto plėtros prioritetui – 54,9 mln. eurų. Į perskirstymų sumą taip pat įskaičiuojamos anksčiau į Investicijų programą įtraukto Europos strateginių technologijų platformos (STEP) prioriteto lėšos – 56,6 mln. eurų.
Posėdyje dalyvavusi EK Regionų ir miestų politikos generalinio direktorato skyriaus, dirbančio su Baltijos šalimis ir Suomija, vadovės pavaduotoja Linda Sproge Stebėsenos komiteto narius informavo, kad EK sudaryta darbo grupė toliau tęsia darbą, rengdama komunikatą dėl Rytų pasienio regionų. Anot jos, iš Baltijos šalių, Suomijos ir Lenkijos institucijų ir organizacijų buvo sulaukta 249 įrodymų, patvirtinančių didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria Rytų pasienio šalys.
„Sieksime investuoti į šio regiono, besiribojančio su Rusija ir Baltarusija, saugumą. Komunikatas, kurį tikimasi priimti 2026 m. pradžioje, išskirs iššūkius ir veiksmus tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Visi suprantame, kad pagalbos Rytų pasienio regionams reikės ne tik šiandien, bet ir ateityje“, – sakė EK atstovė.
Paskutiniame šių metų Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat aptarti Investicijų programos įgyvendinimo pažangos klausimai, patvirtintas Investicijų programos vertinimo plano pakeitimas, numatantis, kad ES investicijų poveikio Lietuvoje vertinimą atliks ne tik Finansų, bet ir kitos ministerijos. Kartu Stebėsenos komiteto nariams pristatyta ir Lietuvai skirtų ES Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo pažanga, pateikta informacija apie pasirengimą Sanglaudos politikai po 2027 metų ir būsimai daugiametei finansinei programai bei kiti svarbūs klausimai.
