Gruodžio 5 d. įsigaliojo Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nauja redakcija (VPSP taisyklės), kuri įgyvendina Investicijų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, įsigaliojusius nuo šių metų gruodžio 1 d.
VPSP taisyklių pakeitimais ne tik įgyvendinamos pasikeitusios įstatymų nuostatos, tačiau ir tobulinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) procesas, atsisakoma perteklinių ir pridėtinės vertės nekuriančių procedūrų ir kt. Svarbiausi VPSP taisyklių pakeitimai:
- nustatoma VPSP projektų sąsaja su strateginio valdymo sistema;
- atsisakoma VPSP komisijos;
- nustatoma galimybė konsoliduoti VPSP projektus, kuriuos įgyvendintų daugiau nei vienas viešasis subjektas, jeigu konsoliduojant VPSP projektus būtų pasiekiama didesnė partnerystės taikymo nauda, negu įgyvendinant pavienius partnerystės projektus;
- CPVA teikia išvadą dėl partnerystės taikymo tikslingumo (o ne partnerystės projekto socialinės ekonominės naudos kaip buvo iki šiol), tačiau šios išvados kreipiamasi tik tuomet, kai pagal strateginio valdymo sistemą reglamentuojančius teisės aktus turi būti rengiamas investicijų projektas. Partnerystės projektas rengiamas ir teikiamas CPVA išvadai, vadovaujantis jos metodiniais dokumentais.
- nepriklausomai nuo projekto vertės centrinės valdžios VPSP projektų atveju visais atvejais sprendimą dėl VPSP projekto tikslingumo priima Vyriausybė – nebereikia Seimo sprendimo;
- Finansų ministerija nebeteiks išvados dėl galutinio VPSP sutarties projekto poveikio valdžios sektoriaus deficitui ir skolai, šią išvadą (tik jau dėl pasirašytos VPSP sutarties) teiks Valstybės duomenų agentūra (VDA);
- centrinės valdžios projektų atveju, jeigu galutinio VPSP sutarties projekto sąlygos neatitinka Vyriausybės sprendime dėl VPSP projekto įgyvendinimo tikslingumo nustatytų sąlygų, atsirado galimybė tęsti privataus subjekto atrankos procedūras tuo atveju, jeigu būtų gauta (1) CPVA išvada dėl VPSP taikymo tikslingumo pasikeitusioms VPSP projekto sąlygoms ir (2) Vyriausybės sprendimas dėl VPSP tikslingumo pasikeitusioms VPSP projekto sąlygoms;
- vietos valdžios projektų atveju, jeigu galutinio VPSP projekto sąlygos neatitinka savivaldybės tarybos sprendime dėl partnerystės projekto įgyvendinimo tikslingumo nustatytų sąlygų, prieš priimant savivaldybės tarybos sprendimą dėl pritarimo galutinėms partnerystės sutarties sąlygoms, atsirado pareiga gauti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą;
- keičiant VPSP sutarčių finansines sąlygas ir rizikų paskirstymą, keičiasi subjektas teikiantis išvadą dėl tokių pakeitimų, tokias išvadas nuo šiol teiks VDA, o ne Finansų ministerija. Vietos valdžios VPSP projektų atveju, taipogi atsiranda pareiga keičiant minėtas VPSP sutarties sąlygas gauti ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadą (ne tik VDA išvadą);
- pasirašytos VPSP sutartys nuo šiol siunčiamos ne Finansų ministerijai, o VDA ir CPVA.
- VPSP projektų įgyvendinimo ir VPSP sutarčių vykdymo ataskaitos nuo šiol teikiamos ne Finansų ministerijai, o CPVA.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2024 m. lapkričio 30 d., pradėti rengti arba įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektai rengiami ir įgyvendinami pagal iki 2024 m. lapkričio 30 d. galiojusias teisinio reguliavimo nuostatas. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektai laikomi pradėtais rengti pagal iki 2024 m. lapkričio 30 d. galiojusį teisinį reguliavimą, kai iki 2024 m. lapkričio 30 d. buvo pateiktos viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros išvados dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto socialinės ekonominės naudos.
Su Vyriausybės nutarimu, keičiančiu VPSP taisykles, galima susipažinti čia.
