Ši vasara CPVA VPSP skyriaus ekspertui Linui Jasiukevičiui ypatinga – po 6 intensyvaus mokslo metų Kauno technologijos universitete jis apsigynė daktaro disertaciją tema „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybių optimizuoti investicijas į viešąją infrastruktūrą vertinimo modelis“. Dirbdamas CPVA jis pasirinko eiti dar ir moksliniu keliu, nagrinėdamas ne tik praktiškai, bet ir moksliniu požiūriu VPSP naudos ir efektyvumo vertinimą. Kolegai Linui uždavėme keletą klausimų – apie tai su kokiais sunkumais susidūrė rašydamas disertaciją, kodėl jį patraukė VPSP tema ir kaip prie to prisidėjo darbas.
Pasirinkai studijuoti finansus. Kodėl?
Studijuodamas verslo administravimo bakalaurą turėjau galimybę susipažinti su įvairiomis veiklos sritimis nuo socialinių tyrimų ir marketingo iki procesų valdymo ir strateginio planavimo. Ir nors visos šios sritis man buvo pakankamai įdomios, visgi supratau, kad bet kokią planuojamą įgyvendinti idėją visų pirma yra tikslinga įvertinti finansiniu atžvilgiu. Finansinis vertinimas leidžia realiau suprasti, kokių išteklių reikės ar kokie tikėtina būtų rezultatai ir pasekmės. Norėjau pats mokėti atlikti tokius vertinimus, kad galėčiau turėti savo nuomonę įvairių projektų įgyvendinimo naudos vertinimo klausimais. Todėl studijuodamas daugiausiai dėmesio pradėjau skirti finansų mokslams ir įtraukti kiek galima daugiau finansų modulių į savo studijų krepšelį iš laisvai pasirenkamų modulių sąrašo. Pradžioje įvairios finansinės ataskaitos, formulių gausa kiek gąsdino, bet kuo daugiau gilinausi, tuo labiau darėsi įdomu. Baigęs bakalauro studijas jau žinojau, kad toliau norėsiu tęsti mokslus finansų srityje ir įstojau į finansų vadybos magistratūros studijas. Jose studijuojant kartu pradėjau įgytas žinias taikyti praktikoje, rengiant investicijų projektus. Vėliau sekė ekonomikos doktorantūros studijos, kuriose studijavau būdamas finansų katedros doktorantu. Taigi iš noro mokėti pačiam atlikti įvairių projektų naudos vertinimą tai tapo ligšioliniu profesiniu keliu.
Kodėl pasirinkai savo disertacijoje nagrinėti VPSP temą?
Viešosios ir privačios partnerystės tematika mane sudomino dar magistratūros studijų pradžioje, kai reikėjo susigalvoti magistro darbo temą. Iki tol kryptingai domėjausi viešojo sektoriaus finansais, ekonominės veiklos sektoriais, kurie įprastai yra priskiriami valstybės aktyviai prižiūrimoms ir valdomomis sritims kaip pvz., energetika. Bakalauro darbe būtent ir nagrinėjau elektros energetikos įmonėse taikomas veiklos vertinimo sistemas. Natūraliai norėjau ir toliau nagrinėti problemas, susijusias su viešojo sektoriaus veikla ir, skaitydamas mokslinius straipsnius, atradau viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę. Nors tuo metu VPSP jau buvo pasaulyje seniai žinoma, tačiau Lietuvoje informacijos buvo mažai. Supratau, kad ši tema gali būti mano tyrimų kelias ir pradėjau į tai gilintis. Magistro darbe analizavau kapitalo struktūros optimizavimo viešojo ir privataus sektorių partnerystėje problemas. Doktorantūroje tiek skaitydamas įvairią literatūrą, tiek pradėjus dirbti CPVA ir susidūrus praktiškai, supratau, kad VPSP taikymo naudos ir efektyvumo vertinimas yra probleminis tiek moksliniu, tiek ir praktiniu požiūriu, ir tai tapo mano disertacijoje nagrinėjamu tyrimo objektu.
Kuo ši tema aktuali?
Pasaulinė praktika rodo, kad VPSP gali tapti efektyviu būdu kurti ir prižiūrėti valstybės turtą bei teikti viešąsias paslaugas, kartu padaryti jas labiau prieinamas bei teikti kitas naudas. Tačiau privatūs subjektai nedirba už ačiū. Būtina įvertinti, ar projekto įgyvendinimo ir paslaugų teikimas tokiu būdu būtų efektyvus ir naudingas sprendimas valstybei ir vartotojams. Šis vertinimas yra labai kompleksinis, apimantis teisinius, finansinius, inžinerinius projekto įgyvendinimo aspektus, ir tai kelia daug iššūkių, jei dar įvertintume ir tai, kad vertinimas dažniausiai apima 20 – 25 metų laikotarpį. Todėl įvairių modelių ir įrankių kūrimas, kurie leistų palengvinti tokį vertinimą bei jį standartizuotų, yra labai aktualus.
Kodėl VPSP naudinga tyrinėti moksliniu požiūriu?
Egzistuoja įvairių praktikų VPSP naudai vertinti. Dažniausiai jos būna fragmentinės, neapimančios viso vertinimo proceso. Aktualu šias praktikas sisteminti įvertinti jų privalumus bei trūkumus ir remiantis šiais rezultatais kurti kompleksinius įrankius VPSP naudos vertinimo problemoms spręsti. Be to, šie įrankiai labai priklauso nuo juose taikomų prielaidų pvz., kaip turi būti įvertintos projekto įgyvendinimo rizikos, kokia turi būti taikoma norma ateities pinigų srautų diskontavimui ir pan. Šių prielaidų pagrindimas – aktualus mokslinių tyrinėjimų objektas. Galiausiai mokslu grįstais rezultatais sukurti įrankiai palengvina kasdienį investicijų planuotojų, projektų rengėjų ir vertintojų gyvenimą – sprendimai gali būti priimami mokslu grįstomis prielaidomis ir skaičiavimais. Tai savo ruožtu sukuria prielaidų efektyviau naudoti valstybės lėšas, kuriant ir išlaikant infrastruktūrą bei teikiant viešąsias paslaugas.
Ar VPSP plačiai nagrinėjamas moksliniame diskurse? Ar sunku buvo rasti informacijos šia tema?
VPSP srityje mokslinių straipsnių yra labai daug, tačiau negalima pasakyti, kad visos sritys yra tolygiai nagrinėjamos. Egzistuoja didelis fragmentiškumas, tačiau yra tyrimų, kuriuose nagrinėjami sėkmingą įgyvendinimą lemiantys veiksniai, aktualios rizikos ir jų pasiskirstymas ir pan.
Mažai skiriama dėmesio VPSP naudos viso proceso vertinimo sisteminimui, kompleksinių įrankių sukūrimui. Šioms spragoms pildyti ir buvo skirtas mano disertacijos darbas. Atitinkamai teko perskaityti labai daug šaltinių. Rašant disertaciją reikėjo pasistūmėti toliau nei tai, ką galima rasti esamoje literatūroje. Iš to ir gimsta disertacijos aktualumas. Tai nėra lengva, nes siekiau rezultatų pasiekti ten, kur mokslinio įdirbio buvo mažiausiai, todėl natūraliai ir literatūros yra mažiausiai.
Kaip paaiškintum žmogui, nesidominčiam šia tema, kodėl Lietuvoje reikalingas VPSP?
VPSP nėra savaiminis tikslas. Tačiau VPSP šalia įprasto projektų įgyvendinimo ir paslaugų teikimo būdu suteikia daugiau galimybių rinktis, kokiu būdu valstybei teikti viešąsias paslaugas ir koks galėtų būti efektyvus jų teikimo modelis. VPSP patrauklumas pasireiškia tuo, kad tokiu būdu įgyvendinant projektus visa arba didžioji dalis su tuo susijusios rizikos gali būti perduotos privatiems subjektams. Tai reiškia, kad jei tarkime infrastruktūros statybos užsitęs ir pabrangs daugiau nei buvo planuota, tai visas šias papildomas išlaidas turės padengti privataus subjektas. Antras svarbus argumentas – galimybė atsiskaityti už infrastruktūros sukūrimą ne iš karto, o dalimis o tai reiškia didesnį investicijų finansinių prieinamumą ir daugiau paslaugų už tuos pačius valstybės pinigus. Na ir trečias dalykas galimybė tam tikrais atvejais VPSP būdu įgyvendinamus projektus ir su tuo susijusius ilgalaikius finansinius įsipareigojimus apskaityti už valstybės skolos ribų. Tai vėlgi įgalina valstybę teikti daugiau paslaugų, esant biudžeto išlaidų apribojimams.
Kokios baimės yra susijusios su viešojo sektoriaus bendradarbiavimu su privačiu sektoriumi?
Praktinė patirtis rodo, kad problemos su VPSP projektų įgyvendinimu kyla tada, kai jau projekto rengimo stadijoje nebuvo tinkamai įvertintos visos prielaidos ir geriausia projekto įgyvendinimo alternatyva. Viešajame sektoriuje dažnai yra linkstama pagražinti situaciją, t. y. nepilnai įvertinti visas reikalingas išlaidas, pervertinti planuojamų teikti paslaugų paklausą ir t. t. Privatus subjektas negali veikti nuostolingai ir teikdamas pasiūlymą parodo, kokia yra realybė. Todėl tokiais atvejais sudėtinga rasti potencialų investuotoją arba pasiūlymai labai skiriasi nuo to, ką tikisi pamatyti viešasis sektorius.
VPSP projektų įgyvendinimas nėra labiau probleminis nei tai būtų įprastinių projektų atvejais, tačiau VPSP labai aiškiai šios neatsakytus klausimus parodo. VPSP nereikia bijoti, bet be privalumų reikia realiai vertinti ir kitus aspektus, kas aišku reikalauja tam tikrų žinių, patirties ir tinkamo pasirengimo. Manau, Lietuvoje būtų labai tikslinga sekti kitų šalių gerąja praktika ir VPSP viešųjų pirkimų vykdymą patikėti vienai centralizuotai institucijai, kurioje būtų sukaupta reikalinga patirtis ir užtikrinama gerosios praktikos kaupimas. Šiuo metu VPSP projektų įgyvendintojai prašo ekspertinės pagalbos iš CPVA, tačiau iš esmės tokius projektus kiekviena institucija įgyvendina atskirai. Tai sąlygoja, kad kiekvienoje institucijoje reikia sukaupti reikalingą VPSP projektų įgyvendinimo kompetenciją ir ją vėliau išlaikyti.
Koks buvo pats disertacijos rašymo procesas? Su kokiais iššūkiais susidūrei?
Pats procesas nėra lengvas, nes reikia gerai įsiglinti į analizuojamą sritį ir identifikuoti aktualią mokslinę problemą. Kartu tai būna natūraliai mažai literatūroje išnagrinėta sritis, randama informacija dažniausiai yra tik fragmentiška, iš gabaliukų reikia sudaryti bendrą dėlionę, vertinti, ko trūksta, kokie klausimai nėra atsakyti ir būtent į juos ir stengtis atsakyti. Tai užima daug laiko. Disertaciją rašiau neatsitraukęs nuo kasdienių darbų CPVA, kartu dėsčiau studentams ir dar esu tėtis, auginantis 2 mažamečius berniukus. Tiek darbų vienu metu tikrai yra iššūkis. Disertacijos rengimas – tai nėra tik pačios disertacijos rašymas. Be jo tai apima ir mokslinių straipsnių rengimą, dalyvavimą mokslinėse konferencijose, paskaitas, laikomus egzaminus, gynimus ir kita. Todėl disertacijos rengimui buvo paskirtas visas mano laisvalaikis. Tai buvo ir atostogų laikas, ir savaitgaliai, ir naktinis darbas… Kartais atrodė, kad norisi tik miego ir daugiau niekam nėra jėgų. Tačiau kiekvieną dieną stūmiausi arčiau tikslo. Dienos buvo aiškiai sustyguotos: darbas, šeima ir vakare skaitymas bei rašymas. Kiekviena diena buvo labai panaši viena į kitą. Rezultatas buvo pasiektas tik po šešių metų. Turbūt visą gyvenimą negalėsiu atsidėkoti tėvams ir labiausiai žmonai, kuri visu tuo metu mane palaikė ir man suteikė galimybę pasiekti finišo tiesiąją. Iki šiol bandau apsiprasti, kad dienos grafikas dabar nėra toks sustyguotas…
Ar darbas CPVA Viešosios privačios partnerystės skyriuje padėjo rašant disertaciją?
Žinoma, taip. Rašant disertaciją iš karto supratau, kad be praktinės patirties suprasti dalyką, kurį nagrinėju moksliniais aspektais bus sudėtinga, todėl kryptingai siekiau tapti būtent šio skyriaus dalimi. Iš pradžių aš ir CPVA buvome sudarę bendradarbiavimo sutartį, vėliau pavyko laimėti darbuotojų atranką ir tapti skyriaus darbuotoju. Moksliniai tyrimai, skaitymas man leido turėti gerus teorinius pagrindus, o praktinė veikla leido suprasti, kurie tyrimai turi realių perspektyvų būti pritaikyti praktikoje. Pavyzdžiui, atlikau projektų investicijų išlaidų viršijimo rizikos vertinimą, kurio rezultatai buvo publikuoti tiek moksliniuose darbuose, tiek ir pritaikyti investicijų projektų rengimo skaičiuoklėje. Taigi šie dalykai vienas kitam labai padėjo. Kartu norėčiau padėkoti ir savo kolegoms CPVA, kurie mane visu tuo laikotarpiu labai palaikė.
Kuo tavo disertacija aktuali, kuo vertinga, kiek prisidės prie VPSP sistemos tobulinimo?
Dalis atliktų tyrimų rezultatų jau yra pritaikyti parengtose metodikose, tiek kalbant apie jau minėtą rizikos vertinimą, tiek ir apie VPSP įsipareigojimų skaičiavimą, VPSP projekto finansinio gyvybingumo vertinimą. Manau, palaipsniui bus perkelti ar adaptuoti ir kiti rezultatai. Tai tęstinis darbas. O nauda praktikoje pasireiškia tuo, kad tyrimų rezultatais pagrįsti įrankiai įgalina greičiau ir patogiau atlikti VPSP projektų naudos ir galimybių įgyvendinti vertinimą. Kartu tai palengvina vertinimą, koks infrastruktūros kūrimo ir priežiūros bei viešųjų paslaugų teikimo būdas ir modelis galėtų būti efektyviausias.
