Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija ES+U, kurioje viena pagrindinių pranešėjų – žmogiškųjų išteklių ekspertė prof. dr. Na Fu iš Dublino „Trinity“ koledžo. Profesorė yra viena iš „Human Resource Management Journal“ redaktorių, o jos moksliniai darbai publikuojami prestižiniuose akademiniuose leidiniuose, tokiuose kaip „Journal of Management“, „Human Relations“ ir „Human Resource Management“.
Savo pranešime Vilniuje prof. Fu analizuos, kaip skaitmenizacija keičia organizacijų veiklą, nagrinės lyderystės sampratą ir visuomenės gebėjimą prisitaikyti. Prieš konferenciją ji sutiko duoti interviu, kuriame dalijasi įžvalgomis apie strateginį konkurencingumą, darbuotojų įtraukimą ir atsakingą lyderystę skaitmeniniame amžiuje.
– Profesore, jūs atvykstate į Lietuvą kalbėti apie tai, jog atsparumas šiandien yra svarbus labiau negu bet kada. Kodėl jūsų tyrimų objektu tapo atsparumas ir kuo jis svarbus tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui?
Organizacijos ir darbuotojai šiandien susiduria su neregėto masto iššūkiais. Aplinka nuolat kinta dėl geopolitinių lūžių ir skaitmenizacijos. Organizacijos susiduria su talentų trūkumu ir patiria spaudimą dėl tvarumo reikalavimų. Darbuotojai lygiai taip pat patiria stresą – pokyčių tempas reikalauja naujų įgūdžių, nuolatinio prisitaikymo ir dažnai kelia neapibrėžtumo jausmą bei nerimą dėl ateities.
Mano tyrimai rodo, kad organizacijų atsparumą formuoja trys tarpusavyje susiję veiksniai. Pirma, lyderystė, kuri formuoja pasitikėjimą ir aiškiai komunikuoja neapibrėžtumo laikotarpiu. Antra, žmogaus ir technologijų sąveika, kai jie vienas kitą papildo, o ne pakeičia. Trečia, palaikančios organizacinės sistemos – nuo ergonomiškos darbo vietos iki viešosios politikos, kuriančios stabilumą ir atveriančios inovacijas.
Atsparumas tada yra ne tik individualus bruožas – tai organizacinis ir visuomeninis gebėjimas. Štai kodėl jis svarbus labiau nei bet kada. Atsparumo sistema lemia, kas gali atsispirti sukrėtimams, imtis novatoriškų veiksmų, žengti į priekį su pasitikėjimu.
– Savo darbuose sutelkiate dėmesį į skaitmeninę transformaciją ir organizacijų pastangas per pokyčius užtikrinti darbuotojų gerovę. Kas jums atrodo svarbu, kai vertinate pažangių organizacijų patirtį?
Šiandienos skaitmenizacijos mastas ir tempas yra beprecedentis. Naujosios technologijos beveik per naktį keičia pramonės šakas, darbo vietas ir suformuoja naujų įgūdžių poreikį. Skaitmenizacija yra tarsi dviašmenis kalavijas: ji gali sustiprinti spaudimą arba padidinti atsparumą, priklausomai nuo to, kaip yra įgyvendinama.
Mano atliekami tyrimai ES finansuojamuose projektuose rodo, kad kai skaitmeniniai įrankiai integruojami atsakingai – su pozityvia organizacine kultūra, tinkamais mokymais, veiksminga komunikacija ir žmogaus bei technologijų papildymu – jie įgalina darbuotojus reaguoti greičiau, mokytis nuolat ir bendradarbiauti skirtingose srityse. Pavyzdžiui, įmonės, kurios pandemijos metu investavo tiek į skaitmeninius, tiek į žmogiškuosius įgūdžius, tapo stipresnės ir labiau prisitaikančios. Svarbu pabrėžti, kad čia raktinis žodis yra „papildymas“: skaitmenizacija turi papildyti ir sustiprinti žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeisti.
– Savo tyrimuose analizuojate tiek skaitmenizacijos poveikį visuomenei, tiek novatoriškas verslo strategijas ir organizacijų praktikas, kurios didina atsparumą. Atrandate sėkmės istorijas ir formules, kurias verta išgirsti konferencijoje ES+U. Tačiau pirmiausia jūs atnaujinate atsparumo sąvoką ir plečiate jo suvokimą, tiesa?
Visiškai teisingai. Atsparumas anksčiau buvo suvokiamas kaip individualus bruožas – asmens tvirtumas ar atkaklumas. Aš noriu perteikti žinią apie pokytį, kad atsparumas dabar – visuotinė galia.
Šiandienos pasaulyje, kuriame spartėja skaitmeninė transformacija ir vyrauja globalus neapibrėžtumas, atsparumas nėra tik gebėjimas atsitiesti po sukrėtimų. Tai yra pasirengimas ateičiai ir prisitaikymas – organizacijų, institucijų ir visuomenių pertvarka, siekiant pasikeitusioje aplinkoje klestėti, o ne tiesiog išgyventi.
Mano tyrimai aiškiai identifikuoja evoliuciją: šiandienos atsparumas yra kolektyvinis – jį kuria ir palaiko komandos, organizacijos ir net tarpvalstybinės partnerystės. Naujas atsparumo variklis yra žmogaus ir technologijų sąveika, vienas kito papildymas, kai darbuotojai ir technologijos tobulėja kartu, gerindami tiek darbo efektyvumą, tiek gyvenimo kokybę. Tad politika ir organizacijų valdysena turi apimti daugiau – ne tik reaguoti į krizes, bet ir aktyviai numatyti bei formuoti atsakus ateities iššūkiams.
Trumpai tariant, atsparumas tapo strateginiu gebėjimu, kuris pasiekiamas atsakinga lyderyste, noru prisitaikyti ir pasitikėjimo kūrimu. Patirtis rodo, kad atsparumas gali būti kuriamas sistemingai ir kryptingai, o šių pastangų rezultatas – mažiau neapibrėžtumo jausmo organizacijoje ir saugesni žmonės.
– Sėkmingai įgyvendinote didelės apimties ES finansuojamus projektus, nuolat atliekate svarbius mokslinius tyrimus apie organizacijų kultūrą, žmogiškųjų išteklių vadybą, skaitmenizacijos poveikį ir kitus. Kokias pamokas iš savo patirties šiandien norėtumėte perduoti Lietuvai?
Remdamasi savo patirtimi vadovaujant projektams, skirtiems skaitmeninių įgūdžių stiprinimui ir darbuotojų transformacijai, galiu išskirti tris esminius aspektus, kurie, mano manymu, būtų ypač vertingi Lietuvai.
Pirma, investuokite į žmogaus ir technologijų sąveiką – aktyvų abipusį papildymą. Atspariausios yra tos organizacijos, kurios ugdo ir techninius, ir žmogiškuosius įgūdžius. Nors skaitmeninis raštingumas, dirbtinio intelekto žinios ir STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics – liet. mokslas, technologijos, inžinerija, matematika) gebėjimai yra nepaprastai svarbūs, tačiau didžiulę reikšmę turi ir lyderystė, bendradarbiavimas bei prisitaikymas. Taigi, nesubalansuota skaitmenizacija gali sukelti daugiau streso, o ne stiprinti atsparumą.
Antra, kuo anksčiau įtraukite žmones. Nesvarbu, ar diegiate dirbtinio intelekto sprendimus ligoninėse, ar naujus virtualiosios realybės įrankius švietimo sistemoje – projektai rodo, kad darbuotojų, piliečių ir suinteresuotųjų šalių ankstyvas įtraukimas į procesus formuoja pasitikėjimą, mažina pasipriešinimą ir didina ilgalaikį priėmimą.
Trečia, mąstykite europietiškai, veikite lokaliai. ES investicijos padeda sukurti vertingas sistemas, bet jų poveikis priklauso nuo pritaikymo prie vietinių poreikių. Lietuvai tai reiškia ES išteklių suderinimą su nacionalinėmis strategijomis.
Galiausiai kertinis dalykas yra integracija ir dermė: atsparumas kuriamas tada, kai politika, organizacijos ir žmonės veikia išvien, tuo pat metu atliepiant ilgalaikius ES prioritetus ir atsižvelgiant į konkrečios valstybės poreikius.
– Ačiū už pokalbį. Lauksime jūsų Vilniuje!
Tarptautinėje konferencijoje ES+U prof. Na Fu planuoja pasidalyti įžvalgomis bei galimybėmis, kurias atrado tyrinėdama, kaip dirbtinis intelektas, duomenų analitika ir tvarumo praktikos veikia organizacijas ir darbuotojų gerovę. Konferencija vyks rugsėjo 25 d. „Compensa“ koncertų salėje.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Visa informacija – www.esukonferencija.lt.
Renginį organizuoja Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Finansų ministerija. Renginį finansuoja Europos Sąjunga.
