Italijos Analitikos centro SOSE prie Italijos Ekonomikos ir Finansų ministerijos analitikai, talkinant Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertams, sukūrė Lietuvai pritaikytą matematinį – ekonometrinį modelį, kuris leis vertinti kiekvienos savivaldybės fiskalinės politikos tvarumą ir didinti vietos viešųjų paslaugų efektyvumą.
Šis įrankis – daugiau nei dvejus metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, bendradarbiaujant su Italijos specialistais, vykdyto projekto „Savivaldybių skolos restruktūrizavimo ir efektyvaus turto valdymo priemonių sukūrimas“, rezultatas. Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, finansavo Europos Komisija.
Kuriant viešųjų finansų politikai formuoti skirtą modelį, buvo renkami 2013-2018 metų laikotarpio savivaldybės lygmens finansiniai, fiziniai, infrastruktūros ir kontekstiniai rodikliai. Iš dešimties savivaldybėms deleguojamų funkcinių veiklų, dėl ženklesnio valstybės finansavimo ir teikiamų paslaugų apimties, analizei buvo pasirinktos penkios funkcinės veiklos: bendrasis administravimas, būstas ir komunalinis ūkis, švietimas, socialinė apsauga bei poilsis, kultūra ir religija.
Šių funkcinių veiklų pasirinkimą lėmė ir tai, kad Lietuvoje nėra pakankamai savivaldybės lygmenį apibūdinančių rodiklių. Dažniausiai pagrindiniai ekonominiai rodikliai (namų ūkių skaičius, skurdo lygio ir gylio, disponuojamų pajamų, vartojimo, santaupų ir pan.) Lietuvos statistikoje renkami apskričių lygmeniu.
Vieno iš projekto rezultatų vizualizacija – gyvenimo kokybės indekso ir savivaldybių klasterizacija: administracinis savivaldybių skirstymas galimai neatspindi konkrečios savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybės. Savivaldybių klasterizavimas pagal panašumo kriterijus – viena iš siūlomų galimybių savivaldybių skirstymui.
Projekto metu sukurtas ne tik viešųjų finansų politikai formuoti skirtas įrankis, – pradėta kurti ir savivaldybių lygmens rodiklių duomenų bazė. Šiuo klausimu diskutuojama ir dėl bendradarbiavimo ateityje tariamasi ir su Lietuvos statistikos departamentu.
Kartu su SOSE ekspertais išdiskutuotų ir atrinktų rodiklių pagrindu atliktas savivaldybių situacijas leidžiantis palyginti jų klasterizavimas, aiškiai išskiriant keturis savivaldybių klasterius – Didžiųjų miestų, Kurortų, Labiau pramonių ir Labiau kaimiškųjų savivaldybių.
Taikant sukurtą viešųjų finansų politikos formavimo modelį, fiskalinė politika galės būti modeliuojama pagal konkrečius tos savivaldybės rodiklius, kurie signalizuos ir apie problemines sritis, į kurias pirmiausia ir turi būti fokusuojamas savivaldos dėmesys bei lėšos.
