Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) penktąjį, antrą per šį pusmetį, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymą. Šio mokėjimo prašymo vertė siekia 388 mln. eurų ir apims atsiskaitymą už dar 5 rodiklius (viso bus atsiskaityta už 111 rodiklių).
Pasak Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, šie metai neabejotinai tapo sėkmės metai įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva“ planą. Per paskutinį pusmetį pateikti du mokėjimo prašymai už beveik 1 mlrd. eurų (beveik 900 mln. atskaičius avansų dalį).
„Spartus „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas Finansų ministerijai leido šiemet pateikti net du mokėjimo prašymus ir per pusmetį užtikrinti beveik milijardo eurų RRF finansavimą, skirtą Lietuvos ekonomikos augimui, struktūrinėms reformoms, investicijoms į verslą, energetikos efektyvumą ir žaliąją transformaciją. Tai – svarbus signalas Europos Komisijai ir tarptautiniams partneriams, kad Lietuva yra patikimas RRF lėšų naudotojas, kryptingai investuojantis į ilgalaikį ekonomikos augimą ir atsparumą“, – pažymėjo K. Vaitiekūnas.
Siekiant pagerinti finansavimo verslui prieinamumą Lietuvoje, mokėjimo prašyme atsiskaitoma už rodiklį dėl ILTE investavimo politikos patvirtinimo, kurioje reglamentuoti Nacionalinio plėtros banko (NPB) ILTE nuosavų lėšų naudojimo skatinamosioms finansinėms priemonėms principai ir tvarka. Investicija į NPB įstatinį kapitalą leis sustiprinti NPB potencialą pritraukti privačių ir tarptautinių investuotojų lėšas vykdomos veiklos finansavimui ir plėtrai. Taip pat atsiskaitoma už keturis rodiklius apimančius paskolas įmonėms, skirtas skatinti privačias ir viešojo sektoriaus investicijas į energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančiąją energetiką, taip pat finansuoti žaliąsias ir didelės pridėtinės vertės technologijas, prisidedant prie pramonės, gynybos ir saugumo sektorių konkurencingumo.
Tikimasi, kad Europos Komisija savo sprendimą dėl penktojo prašymo pateiks vasario mėnesį, o mokėjimai Lietuvą pasieks pavasarį.
Lietuvos vardu mokėjimo prašymą Europos Komisijai pateikė Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Pagal Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos susitarimus, CPVA patikėta šio plano projektų stebėsena, rizikų valdymas ir administravimas, rodiklių deklaravimas.
Šiuo metu EK yra pateikti keturi mokėjimo prašymai. Praeitą mėnesį sulaukus pozityvaus ketvirtojo mokėjimo prašymo vertinimo, Lietuva 2026 m. sausį gaus 464 mln. eurų.
Parengta pagal Finansų ministerijos ir CPVA informaciją.
