Maišiagaloje baigiama likviduoti radioaktyvių atliekų saugykla (RAS) – pirmasis toks ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje įgyvendintas projektas. Poreikis sutvarkyti senose saugyklose laikomas istorines pramonės, mokslo, medicinos radioaktyviąsias atliekas kilo nustačius, kad ankstesni saugojimo standartai neatitinka šių laikų aukščiausių saugumo reikalavimų.
Širvintų rajone, šalia Maišiagalos Bartkuškio miške radioaktyviųjų atliekų saugykla buvo įrengta ir pradėta pildyti nuo 1964 metų, o 1989 metais uždaryta ir daugiau nepildoma. Visą šį laiką vyko saugyklos stebėsena, o griežtėjant radioaktyviųjų atliekų saugojimo reikalavimams buvo priimtas sprendimas nutraukti eksploataciją – iš teritorijos išvežti visas radioaktyviąsias atliekas, radionuklidais užterštas konstrukcijas bei gruntą, teritoriją sutvarkyti ir panaikinti jos kontrolę radiacinės saugos požiūriu. Šį projektą įgyvendina Ignalinos atominė elektrinė (IAE) – vienintelis šalies radioaktyviųjų atliekų tvarkytojas.
„Objektas ir projektas unikalus tuo, kad mes pirmą kartą, naudodami modernias technologijas, iš saugyklos išėmėme istorines radioaktyviąsias atliekas ir tai padarėme užtikrindami gyventojų, darbų ir aplinkos saugą pagal aukščiausius standartus. Projekto darbai dar nėra baigti, juos galutinai numatoma baigti 2026 m. pradžioje. Dar liko su laikinosios infrastruktūros išmontavimu susijusių veiklų, kad galėtume ateityje aikštelę perduoti neribotam naudojimui visuomenės reikmėms“, – sako Gintautas Klevinskas, IAE Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas.
Išimtos visos radioaktyviosios atliekos
Pasak G. Klevinsko, iš 200 kubinių metrų saugyklos rūsio iš viso išimtos visos radioaktyviosios atliekos. Jos tolimesniam tvarkymui pervežtos į Visagine esantį IAE radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kompleksą. Šiemet bus pradėti pervežtų radioaktyviųjų atliekų išsamaus apibūdinimo darbai. Tai leis priimti tolimesnius jų tvarkymo sprendimus.
„Toks projektas Lietuvoje įgyvendinamas pirmąkart ir nenumatytų aplinkybių tikrai buvo daug. Viena iš jų – tai atliekų būklė, nes saugyklos turinys nors ir buvo žinomas pagal nuo to laiko išlikusius dokumentus, atidarius joje radome kiek kitokią situaciją. Paaiškėjo, kad atliekos buvo dedamos sumestinai, kartą per metus užpilant betono skiediniu. Dėl to išėmimo procese kilo iššūkių, bet su jais puikiai susitvarkėme“, – pasakoja G. Klevinskas.
Pasak jo, nors radioaktyviosios atliekos išvežtos iš Maišiagalos ir nedaug liko, kol teritorijai bus panaikinta kontrolė, darbai su šių atliekų tvarkymu nesibaigia.
„Tolimesniuose projekto etapuose atliksime detalų šių atliekų apibūdinimą ir tai atitinkamai leis jas priskirti atitinkamai atliekų klasei, o tai lems, kur ir kaip jos galutinai bus sutvarkytos. Tai reiškia, kad pagaliau saugiai sutvarkysime visas atliekas iš Maišiagalos saugyklos“, – teigia projekto vadovas.
Dalis atliekų, kurios bus mažiausiai radioaktyvios, gali būti padėtos į šiuo metu IAE eksploatuojamą labai mažo aktyvumo trumpaamžių atliekų atliekyną. Kitų klasių atliekos bus dedamos į kitą paviršinį trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekyną, kurio statybos darbai prasideda 2025 metais.
„Labai radioaktyvios, ilgaamžės, iki kelių tūkstančių metų radioaktyviomis išliekančios atliekos turi būti galutinai sutvarkomos jas talpinant giluminiame atliekyne, kuris šiuo metu pasaulyje yra pripažintas saugiausiu tokių atliekų tvarkymo sprendimu. Kol Lietuva neturės tokio atliekyno, iki tol visos šios atliekos bus saugomos IAE laikinosiose saugyklose“, – pažymi G. Klevinskas.
ES investicijos: tiesioginė ir pridėtinė vertė
Kitąmet, užbaigus projektą, Lietuva taps viena pirmųjų valstybių, sutvarkiusių šiuolaikinių saugos standartų neatitinkančią radioaktyviųjų atliekų saugyklą. Todėl šio projekto patirtis bus itin reikšminga ir kitoms panašius objektus dar tik besiruošiančioms išmontuoti šalims, pažymi G. Klevinskas.
„Praėjusiais metais Tarptautinė atominės energijos agentūros generalinės kasmetinės konferencijos metu Lietuva pristatė šito projekto įgyvendinimo pažangą tarptautinei bendruomenei. Sulaukėme labai daug teigiamų atsiliepimų ir susidomėjimo, nes Lietuva pirmoji nutraukė tokio objekto eksploatavimą. Ši mūsų patirtis jau sulaukia tarptautinio dėmesio ir visiems įdomu, su kokiais iššūkiais susidūrėme ir kaip sėkmingai šį projektą įgyvendinome“, – sako G. Klevinskas.
Reikšmingai prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos, už kurias įrengta infrastruktūra leido iš Maišiagalos RAS saugiai išimti maksimalų kiekį atliekų, atkreipia dėmesį.
„Struktūrinių fondų finansavimo pabaiga buvo 2023 m. gruodžio 31 d. Iki tol panaudojome 93 proc. visų projektui skirtų lėšų iš 14,8 mln. eurų – šios lėšos buvo skirtos licencijoms gauti, laikinajai infrastruktūrai pastatyti, saugiai atliekoms iš Maišiagalos saugyklos išvežti. Dabar svarbiausia – kad šią aikštelę paliksime be jokių atliekų ir be grėsmės“, – pasakoja G. Klevinskas.
Maišiagalos RAS objektas buvo pastatytas 1963 m. Tokio tipo požeminės saugyklos sovietmečiu talpino radioaktyviąsias atliekas iš pramonės įmonių, mokslo įstaigų, ligoninių, netgi iš karinių dalinių. Į Maišiagalos saugyklą atliekos buvo vežamos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Gardino, Kaliningrado sričių. Iš viso saugykla buvo eksploatuojama 25 metus – nuo 1964 iki 1989 metų.
Kadangi tarp saugykloje talpintų atliekų buvo ilgaamžių radionuklidų, kurie taptų nepavojingi tik po tūkstančių metų, 2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą nutraukti saugyklos eksploatavimą ir pradėti atliekų išėmimo darbus.
Tokios saugyklos sovietiniais metais buvo statomos Lietuvoje, Estijoje, Ukrainoje, Sakartvele. Rytų-centrinėje Europoje panašias saugyklas turi Vengrija, Moldova.
„UžmESk akį“
Projekte „Užmesk akį“ dalyvaujanti IAE šiemet norinčiuosius kviečia aplankyti Lietuvoje veikusią atominę elektrinę.
Ekskursijos dalyviai IAE leisis į atominės transformacijos didžiąją ekspediciją, galės iš arti susipažinti su tuo, kaip atrodo vienas kompleksiškiausių branduolinės jėgainės išmontavimo ir tuo pačiu aplinkosaugos projektų: pamatys naudoto branduolinio kuro saugyklas, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kompleksus bei infrastruktūrą, skirtą saugiam ilgalaikiam radioaktyviųjų atliekų saugojimu, taip pat apsilankys išmontuojamų reaktorių salėje bei dar spės pamatyti neišmontuotą jėgainės valdymo pultą.
„Visa tai leis įsijausti į IAE darbuotojo kasdienybę – persirengti specialiais baltais drabužiais, praeiti griežtus patikros punktus, naudotis dozimetrais“, – sako IAE atstovai.
Pasak jų, ši patirtis padės geriau suprasti, kokius iššūkius tenka įveikti nutraukiant branduolinės energetikos veiklas ir kaip įgytos žinios gali pasitarnauti kitiems tokio pobūdžio darbams įgyvendinti – tiek tvarkant ES struktūrinių fondų finansuotą Maišiagalos RAS eksploatavimo nutraukimą, tiek ateityje galbūt net teikiant tokias paslaugas kitoms šalims.
Atvirų durų dienų renginių ciklo „UžmESk akį“ organizatorius Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) gegužės mėnesį kviečia aplankyti žalią ir europietišką Lietuvą. Šiemet lankytojų laukia net 12 įspūdingų objektų, reikšmingų ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Duris atveria tiek viešojo, tiek ir privataus sektorių įmonės, sėkmingai pasinaudojusios ir besinaudojančios ES investicijų suteikiamomis galimybėmis.
Renginių ciklas vyksta gegužės 2–31 dienomis. Lankytojai kviečiami ne tik „užmesti akį“ į projektus, bet ir sudalyvauti įtraukiančiose veiklose, edukacijose ir ekskursijose. Visi renginiai – nemokami, tačiau dalyvių skaičius itin ribotas, todėl visų norinčių prašoma įsivertinti savo dalyvavimo galimybes – jeigu užsiregistravote, bet nebegalite dalyvauti, maloniai prašome apie tai informuoti registracijos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.
Daugiau informacijos apie renginų ciklą ir nuorodą į registraciją galite rasti čia.
15min.lt ir CPVA informacija
Ignalinos atominės elektrinės nuotraukos
