Kas trečia moteris Europos Sąjungoje (ES) per savo gyvenimą yra patyrusi smurtą namuose, darbe, viešoje erdvėje ar internete. Kas ketvirta jų net nežino, kokios pagalbos priemonės galėtų padėti apsisaugoti ar įveikti patirtą traumą. Šie nerimą keliantys skaičiai ir kovos su smurtu sprendimai buvo aptarti Briuselyje vykusioje „Synergy“ tinklo konferencijoje „Dirbame kartu dėl Europos be smurto“. Konferenciją organizavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su užsienio partneriais.
ES šalių tyrimas, kurį 2020–2024 m. atliko Eurostatas (ES statistikos tarnyba), ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), parodė, kad smurtas gali būti įvairių formų – ekonominis, psichologinis, fizinis ar seksualinis. Nors smurtas daro žalą visiems, moterys ir mergaitės išlieka labiausiai pažeidžiamos – net 32 proc. jų per savo gyvenimą yra patyrusios psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.
Konferencijoje dalyvavo atstovai iš 16 šalių, kurie pasidalino savo patirtimis kovojant su smurtu bei pabrėžė būtinybę imtis prevencijos priemonių. Jie akcentavo, kad svarbu ne tik padėti smurtą patyrusioms aukoms ir keisti smurtautojų elgesį, bet ir įtraukti potencialiai pavojingus asmenis į prevencines programas, dar prieš įvykstant nusikaltimams. Ypač svarbu kuo anksčiau įtraukti berniukus į prevencijos iniciatyvas bei nuolat kvestionuoti stereotipus, kurie skatina smurtą.
Pasak konferencijoje dalyvavusios Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Ritos Grigalienės, kova su smurtu išlieka vienu pagrindinių šalies prioritetų. Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino kovos su smurtu artimoje aplinkoje reformą: sukūrė stiprią paramos sistemą, įtvirtino tinkamą teisinį reglamentavimą ir sustiprino tarpinstitucinį bendradarbiavimą nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Viena iš pagrindinių reformos priemonių – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris įpareigoja smurtautojus laikinai išsikelti ir 15 dienų vengti kontakto su auka. 2024 m. Lietuvoje užregistruota beveik 55 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, o išduota apie 21 tūkst. apsaugos orderių.
„Nors kova su smurtu dar nesibaigė, tokios iniciatyvos, kaip „Synergy“ tinklas, yra itin svarbios. Jos skatina bendradarbiavimą, smurto prevenciją, aukų apsaugos ir paramos priemonių pažangą bei prisideda prie geresnės ateities. Lietuva ir toliau išlieka įsipareigojusi ES ir jos valstybių narių partnerė, užtikrinant stiprią, atsparią, klestinčią ir demokratišką Europą“, – sakė viceministrė R. Grigalienė.
CPVA direktoriaus pavaduotoja Sandra Remeikienė konferencijos metu pabrėžė, kad statistika – ne tik liūdina, bet ir motyvuoja veikti. „Kas trečia moteris Europoje vis dar patiria smurtą artimoje aplinkoje ar dėl lyties. Tai skaudi realybė, tačiau mūsų bendros pastangos ir stipri partnerystė gali pakeisti šią situaciją. Mes siekiame, kad ateities kartos gyventų pasaulyje, kur pagarba vienas kitam nepriklauso nuo lyties ar kitų skirtumų“, – teigė S. Remeikienė.
Konferencija organizuota 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ dvišalio bendradarbiavimo lėšomis. Už tinkamą šios programos, kuriai skirta daugiau nei 40 mln. eurų, įgyvendinimą ir atsiskaitymą donorams atsakinga CPVA.