Angoloje, pietvakarių Afrikos pakrantėje, kurioje vis dar nemaža dalis gyventojų neturi asmens dokumento, o kai kurie – net geriamo vandens, kalbėti apie rinkimus ar pilietines teises nėra lengva, tačiau reikalinga. Būtent tokiomis aplinkybėmis Lietuva kartu su Ispanija įgyvendina projektą PASCAL, siekiantį padėti Angolai pereiti nuo stipriai centralizuotos valdžios prie daugiau sprendimų galios turinčios vietos savivaldos.
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), minėdama darnaus vystymosi darbotvarkės 10-metį, dalinasi pokyčių istorijomis, kuriomis siekiama parodyti, kaip Lietuvos žinios ir ekspertinė patirtis prisideda prie pasaulio pažangos, ir priminti: globalūs pokyčiai įmanomi tik veikiant kartu.
Kaip paaiškina projekto koordinatorė, CPVA Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo projektų skyriaus vadovo pavaduotoja Ugnė Chmeliauskaitė, tikslas paprastas – kad kiekvienas angolietis galėtų rinkti savo vietos valdžios atstovus ir turėtų galimybę daryti įtaką sprendimams.
„Kai prie tavęs prieina žmogus, neturintis artimo saugaus vandens šaltinio, o tu kalbi apie rinkimus – tai nėra lengva. Tačiau bandome paaiškinti, kad būtent vietos savivalda leistų gyventojams nuspręsti, kur strategiškai geriausia pastatyti naują šulinį“, – pasakoja jau ketverius metus Angoloje besilankanti U. Chmeliauskaitė.
Angola iki šiol nėra turėjusi rinkimų savivaldybių lygmeniu ir yra valdoma centralizuotai: išrinkta partija savo nuožiūra skiria atstovus į savivaldybes.
Be to, daug žmonių Angoloje vis dar neturi asmens dokumentų ir, nors techniškai rinkimuose balsuoti galima ir be jų, naudojant specialų biuletenį, ypač atokesnių vietovių gyventojai dažnai vis dar nemato prasmės dalyvauti rinkimuose.
Lietuvos patirtis – vertinga ir aktuali
Kuo Lietuva gali padėti tokiai tolimai šaliai? Daugiau nei galėtume manyti. Angola, kaip ir Lietuva prieš kelis dešimtmečius, išgyveno ilgą nestabilumo laikotarpį – pilietinis karas šalyje baigėsi tik 2002-aisiais. Todėl visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad bet kokia kritika valdžiai gali būti suprasta kaip grėsmė stabilumui ar net potencialus kelias atgal į konfliktą.
„Kai Lietuvos pilietinės visuomenės ekspertai atvyksta į Angolą, jiems tai tarsi sugrįžimas bent 15 metų atgal. Jie atpažįsta tas pačias dilemas, kurias kažkada sprendė patys – kaip atkurti pasitikėjimą, kaip skatinti pilietinį aktyvumą, kaip atsispirti baimei išsakyti savo nuomonę. Angoliečiams tokia patirtis labai naudinga“, – sako CPVA atstovė.
Kartu veikiančios pilietinė visuomenė ir savivalda
Viena iš svarbiausių projekto krypčių – skatinti pilietinės visuomenės ir vietos valdžios bendradarbiavimą. Vienas iš būdų tai pasiekti – dalyvaujamasis biudžetas, kai gyventojai patys sprendžia, kam skirti dalį savivaldybės biudžeto.
„Angolos atstovų vizito Lietuvoje metu mūsų savivaldybių – Druskininkų, Kauno, Trakų – specialistai dalijosi patirtimi. Jie parodė, kaip dalyvaujamasis biudžetas veikia ne tik savivaldybėse, bet net ir kai kuriose mokyklose. Dar daugiau – visa tai Lietuvoje skaitmenizuota, o Angoloje tai – visiška naujovė“, – dalinasi U. Chmeliauskaitė.
Per projektą taip pat išdalyta 1 mln. eurų dotacijų vietinėms nevyriausybinėms organizacijoms. Šios lėšos padėjo įgyvendinti 7 pilietinio švietimo projektus: vyko mokymai, diskusijos, radijo laidos, žmogaus teisių festivalis, net teatro spektakliai.
Dėmesys pažeidžiamiausiems
Pasak U. Chmeliauskaitės, didžiojoje dalyje Afrikos dar išlieka didelė nelygybė, ir Angola – ne išimtis. Vieni žmonės skursta, kiti – turtėja, o vidurinė klasė beveik neegzistuoja.
„Angoloje, jeigu žmogus valgo vos vieną kartą per dieną – tai yra normalu. Mūsų vietos ekspertai sako, kad tokia žmonių dalis gyvena patenkinamai. Skurdo ribos čia – visai kitokios nei Europoje. O kai neužtikrinami baziniai poreikiai, žmonės linkę į konfliktus, destrukciją, šalyje išauga nusikalstamumas. Todėl būtina mažinti atotrūkį, ypač padedant pažeidžiamiausiems“, – pabrėžia CPVA atstovė.
Projekto metu daug dėmesio skiriama darbui su žmonėmis su negalia, moterimis ir jaunimu. Jau buvo surengtas pirmasis Angoloje žmonių su negalia forumas, kuriame pristatyta ir Lietuvos patirtis. Dar šiais metais planuojamas ir jaunimo forumas – juk būtent jauni žmonės sudaro didžiąją šalies gyventojų dalį, bemaž du trečdalius, tačiau retai turi galimybę dalyvauti sprendimų priėmime.
Geopolitinė svarba
Angola yra strategiškai svarbi šalis. Šiaurinėje jos dalyje gausu naftos ir deimantų, todėl neatsitiktinai ji domina didžiąsias pasaulio galias – nuo Kinijos ir Rusijos iki Europos ir JAV.
„Šalys čia turi skirtingų tikslų. Pavyzdžiui, Kinija Angoloje stato daug infrastruktūros, bet tuo pačiu turi priėjimą prie Angolos vandenų – pakrantėje galima matyti kinų laivus, kurie pelnosi iš žvejybos. Europa savo ruožtu siekia stiprinti bendradarbiavimą, skatinti tvarią plėtrą ir geresnes gyvenimo sąlygas vietos gyventojams. Kai žmonės gali kurti gerovę savo šalyje, mažėja poreikis ieškoti galimybių svetur“, – dalinasi U. Chmeliauskaitė.
O šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas Lobito ekonominiam koridoriui, jungiančiam Angolą su Zambija ir Kongo Demokratine Respublika. Šis naujas prekybos kelias atveria galimybes eksportui į Europą ir Ameriką. Tai svarbus žingsnis atveriant vidinės Afrikos rinkas ir viena iš priežasčių, kodėl čia lankosi aukšto lygio atstovai. Dar Joe Bidenui einant JAV prezidento pareigas, Angoloje įvyko pirmasis istorijoje oficialus JAV prezidento vizitas.
Pokyčiai jau matomi
Pasak CPVA atstovės, Angola per pastaruosius ketverius metus reikšmingai pasikeitė. Ilgą laiką gyvenusi gana izoliuotai, Angola tampa vis atviresnė atvykstantiems kitataučiams.
„Kai pradėjome projektą, dažnai būdavau vienintelė baltaodė moteris tarp vyresnių angoliečių vyrų. Dabar situacija pamažu keičiasi. Vien tai, kad šalyje visai neseniai įkurtas moterų tinklas, skatinantis daugiau moterų užimti vadovaujančias pozicijas valdžioje, – jau yra pokytis. Juolab, kad jį strateginiuose planuose patvirtino ir šalies vyriausybė“, – džiaugiasi U. Chmeliauskaitė.
Tikimasi, kad pokyčius pratęs kitais metais startuosianti nauja 10 mln. eurų vertės Europos Sąjungos programa, orientuota į jaunimo pilietiškumo ugdymą Lobito koridoriaus regione.
Ketverių metų trukmės Europos Sąjungos finansuojamą projektą įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Ispanijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra FIAP. Projektas apima penkias Angolos provincijas ir truks iki 2025 m. pabaigos. Iš projektui skirto 6 mln. eurų biudžeto, daugiau nei 2,5 mln. skirta CPVA veikloms.
