Šią savaitę Odesos regione, Molodižnėje esančiame Molodižnės licėjuje, buvo pradėti dvigubos paskirties antiradiacinės slėptuvės statybos darbai. Planuojama, kad slėptuvė bus pastatyta ir įrengta jau šių metų rugsėjo mėnesį, o į mokyklą sugrįš apie 780 moksleivių, kurie iki šiol galėjo mokytis tik nuotoliniu būdu.
Tai – pirmoji slėptuvė iš penkių, kurias Europos Sąjunga kartu su Lietuva planuoja pastatyti šalia mokyklų, esančių pafrontės regionuose.
Šiuo metu apie 900 tūkst. moksleivių Ukrainoje mokosi nuotoliniu būdu, kadangi dėl karo veiksmų, nuolatinių oro atakų jie negali saugiai lankyti ugdymo įstaigų. Naujųjų slėptuvių tikslas – sugrąžinti mokinius į mokyklas ir į gyvą ugdymo procesą.
Pasak buvusios Ukrainos švietimo ir mokslo ministrės, nevyriausybinės organizacijos „SavED“ įkūrėjos Anos Novosad, kuri dalyvavo ir mokyklų, šalia kurių bus pastatytos slėptuvės, atrankos procese, Molodižnės licėjuje gyvas ugdymas nevyksta jau daugiau nei dvejus metus.
„Licėjus šiuo metu turi tik nedidelį rūsį, kuris negali būti naudojamas kaip slėptuvė, nes neatitinka Ukrainoje nustatytų reikalavimų slėptuvėms, todėl prasidėjus karo veiksmams, licėjuje nebuvo įmanoma tęsti mokymo proceso gyvai, vaikai mokosi tik iš namų. Sprendimas statyti slėptuvę prie Molodižnės licėjaus buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Odesos miestas ir aplink esanti teritorija dėl greta esančios svarbios uosto infrastruktūros ypač dažnai tampa priešo atakų taikiniu. Kiekvieną dieną mieste aidi oro pavojaus signalai. Vien per pastarąjį mėnesį čia buvo surengtos keturios raketų atakos, dėl kurių žuvo septyni žmonės ir dar daugiau nei 30 buvo sužaloti, tad moderni ir šiuolaikiška slėptuvė jiems yra tiesiog būtinybė. Taip pat buvo įvertinta, kad šį licėjų lanko ne tik Molodižnės, bet ir aplinkinių kaimo gyvenviečių moksleiviai, kurie jau kelis metus yra priversti mokytis nuotoliu – pradžioje dėl pandemijos, dabar – dėl karo “, – pasakojo A. Novosad.
Kaip pabrėžė „SavED“ įkūrėja, prieš karą ugdymo kokybės lygis kaimo vietovėse jau ir taip atsiliko nuo didžiųjų miestų, o tęsiantis agresijai šis atotrūkis toliau augo. Remiantis 2022 m. „PISA“ tyrimo rezultatų duomenimis, skirtumas tarp miesto ir kaimo vaikų mokymosi pasiekimų yra beveik keturi metai. Tam, kad šis atotrūkis būtų sumažintas, ypatingai svarbu suteikti kaimo vietovėse esančioms mokykloms galimybę užtikrinti efektyvesnį ugdymo procesą gyvai, kuris skatintų didesnį moksleivių įsitraukimą pamokose.
Didžiausias dėmesys – pafrontės regionų mokykloms
Dar keturios slėptuvės bus statomos kituose „karštuose“ pafrontės regionuose, kurie šiuo metu patiria stiprias atakas – Černihive, Sumuose, Zaporožėje ir Mykolajive.
„Visos slėptuvių statybos vietos buvo atrinktos remiantis aiškiais kriterijais: buvo pasirenkamos tos mokyklos, kuriose mokosi virš 700 mokinių, kurios neturi slėptuvės ir vaikai nelanko mokyklos būtent dėl šios priežasties, o pačios mokyklos nebuvo sugriautos ar apgadintos taip, kad joms būtų reikalinga rekonstrukcija, tad pastačius slėptuvę būtų galima iškart pradėti gyvą ugdymo procesą. Ir, žinoma, šalia mokyklos turi būti pakankamas plotas slėptuvės statybai, nes pagal galiojančius Ukrainos reikalavimus, slėptuvei, galinčiai apsaugoti 1 tūkst. asmenų, reikia virš 2 tūkst. kvadratinių metrų pastato po žeme“, – teigė programos „Co Create Future of Ukraine“ vadovas Artūras Žarnovskis.
Vadovaujantis šiais kriterijais buvo nuspręsta, kad slėptuvės taip pat bus statomos Baštankos gyvenvietėje greta Licėjaus Nr. 2 (Mykolajivas), Desnoje greta Desnos Licėjaus (Černihivas), Zaporožės mieste šalia Licėjaus Nr. 99 (Zaporožė) ir Sumuose, greta mokyklos Nr. 27.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) įgyvendinamo 15,5 mln. eurų vertės projekto metu statomos slėptuvės apsaugos nuo radiacijos ir veiks tarsi požeminės mokyklos, padėsiančios užtikrinti mokymosi procesą net ir oro atakų, galinčių trukti keletą valandų, metu. Visos slėptuvės bus dvigubos paskirties: jose bus galima ne tik pasislėpti nuo priešo puolimo, bet ir vykdyti neformalaus ugdymo veiklas ir karo, ir taikos metu.
Įgyvendinus projektą, penkių naujų slėptuvių dėka į ugdymo įstaigas galės sugrįžti apie 5000 moksleivių ir mokyklų darbuotojų.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga, skyrusi jam 15 mln. eurų, bei Lietuva, kuri prie projekto įgyvendinimo prisideda 0,5 mln. eurų. Numatoma, kad visų naujų slėptuvių statybų darbai bus baigti 2025 m. spalio mėn. Ukrainos atstatymo projektus Lietuva finansuoja iš Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo, kurio lėšomis taip pat buvo atstatytas vaikų darželis su slėptuve Irpinėje, vykdomi licėjaus atstatymo ir naujos požeminės slėptuvės Borodiankoje statybos darbai, rengiamas adaptyvus Ateities mokyklos Ukrainoje techninis projektas, finansuojamos kitos atstatymo iniciatyvos.
Apie CPVA: Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) Ukrainoje aktyviai veikia nuo 2017 metų. Pernai agentūra įgyvendino vaikų darželio „Rūta“ Irpinėje atstatymo projektą, kurį finansavo Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas. Šiuo metu CPVA taip pat rūpinasi JAV nevyriausybinės organizacijos „Hope Foundation“ lėšomis rekonstruoto darželio Borodyankoje aprūpinimu baldais, kita vidaus įranga bei aplinkos sutvarkymu, vaikų darželyje Irpinėje įgyvendina antiradiacinės slėptuvės įrengimo projektą ir Snihurivkos mieste esančios mokyklos rekonsutrukciją. Ilgametę ES ir tarptautinių donorų programų valdymo patirtį turinčios agentūros portfelio vertė šiuo metu siekia 17,47 mlrd. eurų, iš kurių 140 mln. eurų skirta Ukrainai.
Apie Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą: Jo tikslas – padėti įgyvendinti lanksčią, gebančią greitai reaguoti, į tęstinius rezultatus nukreiptą vystomojo bendradarbiavimo politiką ir įgalinti Lietuvos viešojo bei privataus sektoriaus institucijas įgyvendinti didelės apimties, reikšmingą pridėtinę vertę generuojančius projektus šalyse partnerėse. Fondo tarybos darbą organizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. CPVA atlieka fondo administratoriaus ir sekretoriato funkciją.
