Duobėtos gatvės, ištrupėję, nelygūs šaligatviai, menkas apšvietimas, nesaugios sankryžos ir perėjos – ilgą laiką tai buvo dažno regioninio miesto susisiekimo infrastruktūros realybė, kuri vietos gyventojams ir svečiams buvo ne tik nesaugi, bet ir neretai darė regioninius miestus nepatraukius, lyginant su didmiesčiuose esančiomis sąlygomis.
Pastaraisiais metais susiekimo infrastruktūros vaizdas regionuose akivaizdžiai keičiasi, nes pasinaudojant Europos Sąjungos parama kasmet Lietuvos miestuose ir miesteliuose kompleksiškai atnaujinama šimtai kilometrų gatvių ir šaligatvių bei diegiamos pažangios apšveitimo ir eismo saugumo sistemos.
Pokyčių ėmėsi matydami sunkiai sprendžiamas problemas
Pastarąjį dešimtmetį regionų miestuose ir miesteliuose optimizmo nestinga: atnaujinamos gatvės ir keliai, kuriama infrastruktūra, būtina saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui: diegiamos šiuolaikiškos apšvietimo sistemos, o įsiklausius į eismo saugumo specialistų patarimus – ir pažangios eismo saugumo priemonės. Gyventojai regionuose nebesijaučia palikti nuošalyje, nesaugumu ir patogumu gatvės regionuose ne tik nebenusileidžia didmiesčiams, o neretai juos netgi lenkia. Kad darbai vykdomi ne chaotiškai, o apgalvotai, rodo ir regionų savivaldybių nuveikti darbai. Šilutės ir Kėdainių rajonų savivaldybės – vienos tų, kurios eismo dalyvių saugumu pirmiausia pasirūpino „karščiausiuose“ taškuose: prie ugdymo įstaigų, gyvenamųjų namų kvartaluose, kur kuriasi jaunos šeimos, vietose, kur gyventojai dirba ar sankryžose, kuriose dėl sukeliamų avarinių situacijų buvo tapusios žmonių nesutarimo ir nesaugumo priežastimi.
Šilutės rajono savivaldybė didžiuojasi užbaigusi solidų projektą: rekonstruotos šešios gatvės, o pavojingiausioje sankryžoje įrengta žiedinė sankryža. Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Oželis džiaugiasi, jog rekonstruotos gatvės ir šaligatviai, remonto nematę keliasdešimt metų, taip pat probleminėse gatvėse įrengtos jau standartu tapusios lietaus nuotekų ir apšvietimo sistemos. Savivaldybės sprendimą rekonstruoti pasirinktas 6 gatves lėmė ne tik prasta ir nesaugi dangos ar šaligatvių būklė, bet ir tai, kad šiose gatvėse vykta intensyviausias eismas, nes jo veda į ugdymo įstaigas ar gyvenamuosius rajonus. Iki pradedant rekonstrukcijos darbus į ugdymo įstaigas vaikai privalėjo eiti važiuojamąja kelio dalimi, nes nebuvo pėsčiųjų takų ir šaligatvių. Dabar situacija jau kitokia: moksleiviai saugiai keliauja pėsčiųjų takais, šaligatviais, o vairuotojai taip pat gali nebesibaiminti, jog prietemoje nepamatys gatve judančių vaikų.
Ne tik didmiesčiuose, bet ir regionų miestuose yra opus automobilių statymo klausimas. Štai Šilutėje gyventojai automobilius statydavo važiuojamojoje kelio dalyje, nes tiesiog neturėdavo, kur kitur saugiai sustoti ir palikti automobilį. Važiuojantiems iškart kildavo problemų prasilenkiant, eismas lėtėdavo bei susidarydavo spūstys. Po rekonstrukcijos reikalingiausiose atkarpose buvo įrengta keliasdešimt naujų stovėjimo vietų automobiliams, taip pagerinant gatvių pralaidumą. Džiuginantis rezultatas – į ugdymo įstaigas vaikus atvežantys tėvai nebesistumdo spūstyse ir nebekovoja dėl stovėjimo vietų.
Kėdainių rajono savivaldybė taip pat ėmėsi rekonstruoti 5 ilgiausiai remonto nemačiusias gatves. Lūkesčiai, kaip ir Šilutės atveju, panašūs – didesnis pėsčiųjų saugumas, gatvių pralaidumas ir mažesnės spūstys. Miestui garbės nedarė dėl nelygaus kelio gadinamos transporto priemonės bei esant nelygiai dangai lėtai judantys ir spūstyse stringantys automobiliai. Jau netrukus vietos gyventojai ir svečiai Kėdainiuose naudosis saugia ir patogia susisekimo infrastruktūra, nes šiose gatvėse yra atnaujinami pėsčiųjų bei dviračių takai, perklojama gatvių danga, įrengiamos saugios pėsčiųjų perėjos, atnaujinamas apšvietimas bei šaligatviai. Nors rekonstrukcijos darbai tik ką užbaigti arba baigiami, tačiau abiejuose miestuose jau pastebimi akivaizdūs pokyčiai: pagerėjo gatvių pralaidumas, sutvarkytais šaligatviais mamos mielai stumdo vežimėlius, jais saugiai vaikšto vaikai, o gatvės, kur įmanoma, išlaisvintos, nebeužgrūstos automobilių, nebeskendi tamsoje.
Rūpi ne tik automobilių vairuotojai
Kitos dvi aktualios problemos, kurių sprendimo nebeatidėliojo minėtos savivaldybės, tai – eismo dalyvių saugumas judriausiose miestų teritorijose. Kad viena Šilutės miesto sankryžų – Martyno Jankaus gatvė sankirtoje su Lauko ir Miško gatvėmis – pavojinga, sudėtinga ir avaringa, rodė tiek liūdna statistika, tiek ir nuolatiniai gyventojų skundai. Savivaldybė savo išgalėmis galėjo imtis tik laikinių kosmetinių sprendimų, tačiau, net ir nubrėžus eismo judėjimo linijas, kuriomis vairuotojai turėdavo vadovautis, saugumo klausimas nebuvo išspręstas iki galo: neretai vairuotojai išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą vis sukeldavo avarinių situacijų. Problemą reikėjo spręsti kompleksiškai pertvarkant sankryžą, o tam reikėjo papildomų finansinių resursų, kurių savivaldybė neturėjo. Tik sulaukus Europos Sąjungos paramos imtasi esminės pertvarkos: įrengta žiedinė sankryža, sutvarkytas apšvietimas, šaligatviai bei važiuojamoji kelio dalis. Vis tai sankryžą padarė tvarkingą ir saugią, kuomet vairuotojams nebeliko sunkumų įsukant ir išsukant iš šalutinių gatvių, o pėstiesiems tapo patogu ją pereiti.
Tuo tarpu Kėdainių miesto laisvojoje ekonominėje zonoje, kur įsikūrusios įvairios įmonės, rūpinantis gyventojų saugumu ir patogumu apsispręsta rengti pėsčiųjų ir dviračių taką. Kaip paaiškino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, šis projektas visų pirma svarbus dėl to, kad gyventojams nebuvo galimybių darbo vietų saugiai pasiekti dviračiais ar pėsčiomis, todėl turėdavo vieną pasirinkimą – sėsti už automobilio vairo.
Be to, aplinkiniai gyventojai norėdami pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu taip pat nesaugiai turėdavo įveikti ne vieną kilometrą iki artimiausios poilsio zonos. Net ir tie, kurie nuspręsdavo keliauti pėsčiomis rizikuodavo, mat tą daryti galėdavo tik važiuojamąja kelio dalimi. Neabejojama, kad nutiestas beveik dviejų kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas ne tik pagerins eismo saugumą, bet ir paskatins kėdainiečius dažniau rinktis sveikus keliavimo būdus ir taps puikia paskata iš automobilių persėsti ant dviračių arba pasirinkti pasivaikščiojimą gryname ore.
Parengė LRYTAS.lt
„Integruojanti infrastruktūra“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama suteikti gyventojams daugiau žinių apie Lietuvos regionuose ES fondų lėšomis atnaujintos ar sutvarkytos infrastruktūros teikiamas galimybes ir privalumus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
