Pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius Lietuvoje nepralenkiamas. Tačiau tie, kam svarbiausia sveikatos ir švietimo paslaugos arba demografinė ir infrastruktūros padėtis, gali susivilioti gyvenimu Kaune, Palangoje arba Neringoje.
Nuo šiol situacija kiekvienoje iš 60 Lietuvos savivaldybių – lyg ant delno. Finansų ministerijos valdomame tinklapyje lietuvosfinansai.lt pateikiamas gyvenimo kokybės indeksas, kurio rodiklius galima palyginti tarpusavyje, pamatyti jų pokyčius nuo 2013 iki 2018 metų. Kaip ketvirtadienį surengtame pristatyme sakė Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Viktoras Sirvydis, kitais metais šis indeksas turėtų būti atnaujintas 2019, 2020 ir 2021 metų duomenimis. „Tada kasmet palaikysime ir atnaujinsime“, – žadėjo jis.
Pirmauja Vilnius
Gyvenimo kokybės indeksas sudarytas iš 38 rodiklių 6 srityse. Materialinių gyvenimo sąlygų srityje remiamasi vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, užimtų gyventojų dalimi tarp darbingo amžiaus gyventojų, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, gyvenamuoju fondu (naudingu plotu tenkančiu vienam gyventojui, kv. m), asmenų (šeimų), buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti skaičiumi ir renovuotų daugiabučių dalimi.
Antroji sritis – gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas – susideda iš veikiančių ūkio subjektų skaičiaus, materialinių investicijų to meto kainomis, tiesioginių užsienio investicijų, įmonių apyvartos ir pridėtinės vertės gamybos kainomis.
Sveikatos paslaugos priklauso nuo praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus, paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičiaus, sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičiaus, ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus.
Švietimo paslaugose yra vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis tarp 1–6 metų amžiaus gyventojų, dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių nesimokančių mokyklinio amžiaus vaikai, bendrojo lavinimo mokyklų skaičius, profesinių mokyklų mokinių skaičius, mokyklų ir geltonųjų autobusų skaičius, lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 75–100 taškų, dalis ir universitetų ir kolegijų studentų skaičius.
Demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas: savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, palyginti su visu rinkėjų skaičiumi, išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas, bendrojo natūralios gyventojų kaitos rodiklis, atvykusių ir išvykusių asmenų skaičius, kultūros centrų dalyvių skaičius.
Galiausiai, viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo srityje skaičiuojama į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute, iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekis, užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, kelių eismo įvykių skaičiaus, automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle, namų ūkiai, turintys kompiuterį ir plačiajuosčio interneto prieigą, stadionų, baseinų, sportui skirtų aikščių ir kitų sporto bazių skaičius, visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, muziejų ir Kultūros ministerijai pavaldžių bibliotekų ir jų filialų skaičius.
Visi rodikliai yra konvertuoti taip, kad būtų palyginami tarpusavyje. Pavyzdžiui, įstaigų skaičius 10 tūkst. gyventojų ir pan. Vertinant bendrai, 2018 metais pirmoje vietoje Lietuvoje buvo Vilniaus miesto savivaldybė su 0,87 siekiančiu indeksu, kai vidurkis visoje šalyje buvo 0,48. Antroje vietoje 2018 metais buvo Klaipėdos miestas (0,71), trečioje – Kauno miestas (0,7), ketvirtoje – Birštonas (0,68), penktoje – Neringa (0,65).
Tačiau, kaip pristatyme pastebėjo Finansų ministerijos savivaldybių finansų reikalų grupės finansų analitikė Dovilė Meliauskaitė, Vilnius pirmavo ne visose subindeksuose. „Nenuostabu, kad Vilnius pirmauja. Tačiau jis pirmauja ne visose srityse. Vilniaus miestas gali pasidžiaugti geriausiomis materialinėmis ir gyventojų verslumo sąlygomis, demografine situacija ir viešąja infrastruktūra. Tačiau sveikatos paslaugos geriausios yra Palangoje, o švietimo – Kauno mieste“, – sakė ji. Materialinių sąlygų subindekse Vilniui skirta 0,34 vertė, kai šalies vidurkis buvo 0,2. Birštonui teko 0,31, Klaipėdai – 0,3. Tuo metu blogiausia situacija buvo Kalvarijos savivaldybėje (0,09), Zarasų rajone (0,13) ir Šalčininkuose (0,14). Gyventojų verslumo subindekse Vilnius gavo 0,25, kai vidurkis siekė 0,05. Antroje vietoje liko Klaipėda (0,16) ir Kaunas (0,14), o blogiausiai pasirodė Vilkaviškis, Lazdijai, Skuodas, Zarasai ir Ignalina (visur 0,01).
Bet ne visur
Tačiau sveikatos paslaugų srityje Vilnius užėmė tik 10 vietą su 0,06, o prieš jį išsirikiavo pirmąją vietą gavusi Palanga (0,08). Po jos sekė Kaunas, Panevėžys, Druskininkai, Šiauliai, Alytus, Klaipėda (visur 0,07), Birštonas ir Prienai (0,06). Tuo metu blogiausia padėtis užfiksuota Alytuje, Kauno ir Vilniaus rajonuose (0,01).
Vilnius, nors ir per plauką, bet ne pirmąją vietą užėmė ir švietimo srityje, kur ją užėmė Kaunas su 0,06 reikšme. Aukštas vietas čia užėmė ir Biržai, Utena, Klaipėda, Kazlų Rūda, Lazdijai, Molėtai, Širvintos, Pakruojis, Kaišiadorys, Marijampolė, Kupiškis (visur 0,05). Tuo metu žemiausia teko Neringai (0,01).
Tačiau Neringa geriausiai pasirodė demografijos srityje (0,14). Antroje vietoje buvo Vilniaus ir Klaipėdos rajonai (0,08), o paskutines užėmė Vilkaviškis, Skuodas ir Rokiškis (0,02). Neringa taip pat gerai pasirodė infrastruktūros srityje, kur kartu su Birštonu surinko 0,13. Po jų sekė Palanga, Širvintos ir Ukmergė (visur 0,11). Blogiausiai pasirodė Mažeikiai (0,06), Panevėžys ir Pagėgiai (po 0,07).
Lietuvosfinansai.lt duomenimis, nuo 2013 iki 2018 metų bendra situacija labiausiai pagerėjo Birštone, Ignalinoje, Šalininkuose, Prienuose ir Trakuose. Mažiausias progresas fiksuotas Zarasuose, Vilniuje, Kazlų Rūdoje, Varėnoje ir Visagine. Tačiau, kaip pabrėžė D. Meliauskaitė, visos 60 savivaldybių per šį laikotarpį pakilo į viršų. „Šie duomenys gyvenimo kokybės neatspindi pilnai, bet jie yra svarbūs ir sudaro prielaidas jai augti. Šį indeksą matome kaip naują etapą, norime žengti prie duomenimis grįsto sprendimų priėmimo. Norime, kad savivaldybės galėtų tarpusavyje lygintis šiais duomenimis“, – sakė ji.
Savo ruožtu V. Sirvydis aiškino, kad indeksu buvo siekiama statistiškai įvertinti ir parodyti vienas kitą papildančius gyvenimo kokybė aspektus. „Tradiciškai naudojamas bendrojo vidaus produkto rodiklis, norint pamatuoti bendrai ekonominį lygį šalyje, tačiau tokių gyvenimo kokybės rodiklių savivaldybės lygmeniu nebuvo renkama ar matuojama“, – pastebėjo jis. V. Sirvydis dar priminė, kad indeksas buvo skaičiuotas ir 2007–2013 metų laikotarpyje, įgyvendinant struktūrinės paramos projektą, bet buvo pateiktas tik ataskaitos formoje. „Jis dar buvo perskaičiuotas 2017 metais, pirktos konsultantų paslaugos. Tada 2018 metais, kai perėmėme šiuos skaičiavimus, kartu gavome ir visus duomenis, indeksą patikrinome, peržiūrėjome. Nusprendėme, kad neverta pirkti konsultantų paslaugų, atverti visus duomenis viešai, kad viešasis sektorius galėtų pats palaikyti ir reguliariai atnaujinti. Kitais metais planuojame įtraukti ir naujausius metus, t. y. 2019, 2020 ir 2021, jei bus visi statistiniai rodikliai. Tada kasmet palaikysime ir atnaujinsime. Esmė – kad būtų galima matyti visą laiko juostą, pasilyginti“, – sakė CPVA atstovas.
Delfi.lt straipsnis
