Tauragės Piktupės slėnyje gegužės 13 d. vykęs regioninis forumas subūrė platų savivaldos, verslo, kultūros ir bendruomenių atstovų ratą diskusijai apie ES investicijų poveikį, iššūkius ir perspektyvas. Renginyje vertinti 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos rezultatai ir brėžiamos gairės naujam finansavimo laikotarpiui po 2027 metų.
„Džiaugiuosi šia proga susitikti, diskutuoti ir ieškoti sprendimų. Nors lūkesčių yra daug, svarbu juos suderinti ir turimais resursais rasti efektyviausius sprendimus,“ – pažymėjo vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas. Jo teigimu, Regionų plėtros programa jau duoda apčiuopiamų rezultatų – pasirašyta sutarčių už 444 mln. eurų.
„Kasdien matau, kokią transformacinę galią turi kryptingai planuojamos ir įgyvendinamos investicijos. Tauragės rajonas – puikus to pavyzdys. Aišku, darbai nesibaigia ir ypatingai smalsu pamatyti, kaip šis regionas vystysis toliau. Tikrai matome prasmę ir džiaugiamės galimybe būti šalia,“ – dalinosi Agnė Sakevičiūtė, Centrinės projektų valdymo agentūros Procesų valdymo skyriaus vadovė, laikinai einanti direktoriaus pavaduotojos pareigas.
Tauragės regiono plėtros tarybos Kolegijos pirmininkas Skirmantas Mockevičius akcentavo, kad regiono savivaldybes, nors ir skirtingas, vienija bendros problemos: „Pasikeitus geopolitinei situacijai, buvimas pasienio regionu įpareigoja telktis ir ieškoti bendrų sprendimų. Tik taip galime išlikti ir tapti pavyzdžiu kitiems.“
ES investicijų poveikis: merai apie drąsius sprendimus
Pirmoje diskusijoje dalyvavę Tauragės regiono savivaldybių merai – Skirmantas Mockevičius (Jurbarko r.), Vaidas Bendaravičius (Pagėgių), Tadas Bartkus (Šilalės r.) ir Dovydas Kaminskas (Tauragės r.) – dalijosi patirtimi apie ES investicijų transformacinę galią.
Per du dešimtmečius ES fondų dėka regione ženkliai pagerinta infrastruktūra, atnaujinti keliai, modernizuotas viešasis transportas, renovuotos švietimo ir sveikatos įstaigos, sutvarkyti miestų centrai. ES investicijos ne tik pagerino gyventojų kasdienybę, bet ir sustiprino regiono patrauklumą investuotojams bei savivaldybių administracinius gebėjimus.
D. Kaminskas pabrėžė Tauragės miesto žaliąją filosofiją, o S. Mockevičius akcentavo vandenvalos projektų naudą Jurbarko gyventojams. T. Bartkus pastebėjo džiugią tendenciją – žmonių grįžimą iš didmiesčių į kaimus dėl modernėjančio žemės ūkio.
Diskusijoje išryškėjo ir regiono geopolitinės padėties svarba. Pasak merų, regionas gali būti patrauklus karinei pramonei, kas padėtų pritraukti naujų darbo vietų ir siųstų stiprią žinią tiek šaliai, tiek kaimynams.
Kur investicijų dar reikia? Kalba socialiniai ir ekonominiai partneriai
Antrojoje diskusijoje įvairių sričių atstovai formavo „regiono balsą“ apie būtinas ES investicijas.
Inovacijų agentūros atstovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė pabrėžė, kad regionų verslininkams reikalinga ne tik finansinė parama, bet ir praktinės žinios bei partnerysčių tinklas: „Regionai jau yra sukūrę ir turi labai daug. Svarbiausia nekurti naujų barjerų ir ugdyti ateities kompetencijas.“
Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ vadovė Raselė Stružeckienė atkreipė dėmesį, kad bendruomenės gali perimti ne vieną savivaldybės funkciją, sukurdamos darbo vietas. Jos nuomone, bendruomenės yra neatsiejamos savivaldybių partnerės, galinčios organizuoti vaikų dienos centrų, senelių globos namų veiklą.
VšĮ „Žaliasis regionas“ direktorė Gaiva Mačiulaitienė pabrėžė turizmo projektų svarbą, o Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ina Budrienė – profesinio rengimo reikšmę jaunimui.
Diskusijoje išryškėjo prioritetinės sritys: ekonomikos skatinimas ir darbo vietų kūrimas, transporto ir logistikos infrastruktūros gerinimas bei valstybės saugumo stiprinimas pasienio zonoje. „Pasienio regionams reikia ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir „žmogiškųjų“ investicijų – į žmones, bendruomenes, švietimą ir vietos ekonomiką. Tik taip galima užtikrinti ilgalaikę jų ateitį,“ – apibendrino Šilalės rajono savivaldybės vicemerė J. Skrodenienė.
Valstybės planas pasienio regionams: ar jis yra?
Trečiojoje diskusijoje valstybės institucijų ir verslo atstovai svarstė valstybės vaidmenį stiprinant pasienio regionus. Migracijos tarnybos atstovė Edita Aurilienė teigė, kad daugiau žmonių grįžta iš užsienio nei emigruoja, o Užimtumo tarnybos Klaipėdos aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė kalbėjo apie būtinybę sukurti galimybes grįžtantiems įsilieti į darbo rinką.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė įvardijo tris pagrindinius regiono gyvybingumo veiksnius: verslo skatinimas, saugumo užtikrinimas ir infrastruktūros kūrimas. „Tik sutvarkius šias sritis, galima investuoti į kultūrą ir papildomas paslaugas. Svarbiausia – susidėlioti prioritetus,“ – teigė ji.
UAB „Švytis“ verslo plėtros direktorius Darius Stankus svarstė, ar regionas be valstybės pagalbos gali sukurti sėkmingą verslo aplinką. Jo įsitikinimu, tai įmanoma ir jau vyksta: „Šiuo metu beveik visos investicijos keliauja į didžiuosius Lietuvos miestus, o ne į regionus. Sugebame pritraukti investicijų, tačiau mums reikia stengtis kelis kartus daugiau, kad sudomintume investuotojus. Tai nėra lengva, tačiau kitos išeities nelabai turime.“ Jis taip pat pabrėžė būtinybę stebėti ne tik šalies investicijų judėjimą, bet matyti visą rinką ir į ją reaguoti, pasiūlyti patrauklius, visoms pusėms naudingus sprendimus.
Regionų forumų ciklas tęsiasi
Tauragės regiono forumas – pirmasis iš penkių forumų, kurie šiemet vyks įvairiuose Lietuvos regionuose. Panašūs renginiai numatomi Kauno, Šiaulių, Marijampolės bei Klaipėdos regionuose. Jų tikslas – sukurti bendrą platformą regionų atstovams išsakyti poreikius ir lūkesčius dėl ES investicijų po 2027 metų.
Forumą organizavo Vidaus reikalų ministerija, Tauragės regiono plėtros taryba kartu su Centrine projektų valdymo agentūra.
