Ukrainos darbo rinka šiuo metu patiria didžiulį sukrėtimą – karas iš esmės keičia šalies užimtumo struktūrą. Vienas didžiausių iššūkių – keli milijonai karo veteranų, iš kurių dauguma – darbingo amžiaus vyrai, o daugiau nei penktadalis – jaunesni nei 30 metų. Tai viena iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kuriai būtina padėti sklandžiai sugrįžti į civilinį gyvenimą ir darbo rinką. Šiame sudėtingame etape Ukrainai padeda Lietuva.
Ukrainoje šiuo metu stebimas vadinamasis „nedarbo paradoksas“: nors 2025 m. pradžioje buvo registruota net 221 tūkst. laisvų darbo vietų, darbo ieškojo apie 123 tūkst. žmonių, o oficialus nedarbo lygis siekė 16,8 proc. Šį disbalansą lemia ne tik veteranų reintegracijos sunkumai, bet ir dar viena jautri grupė – vidiniai pabėgėliai. Tai žmonės, kurie dėl karo buvo priversti palikti savo namus ir persikėlė į kitus Ukrainos miestus. Deja, jų turimi įgūdžiai dažnai neatitinka naujos gyvenamosios vietos darbo rinkos poreikių.
Šie iššūkiai aiškiai parodo, kad Ukrainai, siekiančiai ekonomikos atsigavimo, būtina kurti lanksčią ir duomenimis grįstą darbo rinkos politiką, gebančią reaguoti į besikeičiančias realijas – ypač galvojant apie pokario laikotarpį. Ypatingą dėmesį svarbu skirti jaunimui – jų įtrauktis į darbo rinką gali turėti ilgalaikį poveikį visos šalies ekonomikos atsparumui.
Šiame kontekste reikšmingi tapo du mokomieji vizitai Lietuvoje, surengti šių metų gegužę, bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos užimtumo tarnyboms. Vizitai vyko gegužės 15–16 d. ir 29–30 d., juose dalyvavo abiejų institucijų vadovės – Inga Balnanosienė ir Yuliya Zhovtyak.
Šios iniciatyvos tikslas – pasidalyti su Ukraina Lietuvos patirtimi darbo rinkos poreikių prognozavimo srityje. Lietuva per pastaruosius metus pasiekė didelę pažangą šioje srityje, glaudžiai bendradarbiaudama su Valstybine duomenų agentūra, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), darbdaviais, švietimo įstaigomis ir kitais partneriais.
Vizitų metu svečiai iš Ukrainos susipažino ne tik su prognozavimo metodika, bet ir pamatė, kaip šie duomenys pritaikomi praktiškai – formuojant užimtumo politiką, profesinio orientavimo priemones, mokymo programas. Ukrainos atstovai taip pat domėjosi ir Lietuvos „ateities platformomis“ – technologijomis paremtomis paslaugų sistemomis, kurios leidžia greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir numatyti jų tendencijas. Kadangi Ukraina šiuo metu aktyviai skaitmenina paslaugas, šios žinios jiems ypač vertingos.
Lietuvos patirtis, Ukrainos atstovų teigimu, padeda ne tik susiplanuoti tolesnius praktinius veiksmus, bet tampa ir įkvėpimu kurti ateities darbo rinkos strategijas – tokias, kurios būtų tvarios, jautrios karo pasekmėms ir gebančios integruoti tiek grįžtančius pabėgėlius, tiek sužeistus karius. Kai kurios Lietuvos taikomos metodikos, pavyzdžiui, individualizuota pagalba kiekvienam besikreipiančiajam, pagal mūsų šalies pavyzdį jau pradėtos diegti ir Ukrainoje. Šis modelis ypač efektyvus jaunimo grupėje, kuri neretai ieško ne tik darbo, bet ir aiškios krypties bei pasitikėjimo savimi.
„Lietuvos patirtis paliko labai stiprų įspūdį. Mums svarbūs ne tik metodai, bet ir visa sistema – nuo duomenų surinkimo iki jų praktinio pritaikymo realiuose sprendimuose. Mums artima ir orientacija į žmogų – pavyzdžiui, dotacijos verslo pradžiai ar individualizuota pagalba kiekvienam. Tai itin aktualu karo veteranams ir jaunimui, grįžtantiems į gyvenimą po trauminių patirčių. Šis vizitas suteikė ne tik žinių, bet ir supratimo, kuria kryptimi norime judėti, ir tikėjimo, kad pokyčiai įmanomi“, – sakė Ukrainos valstybinės užimtumo tarnybos vadovė Yuliya Zhovtyak.
Vizitus organizavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), įgyvendindama Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos finansuojamą „EU4Youth“ programą, skirtą jaunimo užimtumo ir verslumo skatinimui Rytų partnerystės šalyse.
