2024 metais Lietuvoje įsigaliojo dvi naujos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartys, o metų pabaigoje šalyje galiojo 50 tokių susitarimų, apimančių investicijas į įvairius sektorius: kultūrą, sportą, turizmą, energetiką, atliekų tvarkymą, teisėsaugą, švietimą, transportą ir gynybą. Tai atskleidžia Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) parengta metinė ataskaita.
Praėjusiais metais didžiausia privataus kapitalo investicijų dalis buvo nukreipta į krašto apsaugą – 8,69 mln. eurų, antra pagal dydį sritis buvo švietimas (8,46 mln. eurų), o trečioje vietoje atsidūrė gatvių apšvietimo modernizavimas (3,55 mln. eurų). Viešasis sektorius daugiausia mokėjimų privačiam subjektui atliko, įgyvendinant krašto apsaugos (39,6 mln.), viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos (9,97 mln. eurų), švietimo (4,06 mln. eurų) bei kelių transporto infrastruktūros (2,73 mln. eurų) projektus.
2024 m. įsigaliojo dvi naujos VPSP sutartys. Viena iš jų – Klaipėdos rajono gatvių apšvietimo modernizavimo, kurią įgyvendina savivaldybė kartu su bendrovėmis „Baltled“ ir „Išmanus gatvių apšvietimas“. Kita sutartis susijusi su Kauno sporto halės ir S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija, kurią įgyvendina bendrovės „Kauno arena“ ir „Kauno stadionas“. Abiejų sutarčių trukmė siekia 15 metų.
Reikšmingai prie VPSP plėtros Lietuvoje prisideda ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) – 2024 m. agentūra teikė ekspertinę pagalbą šešiolikai projektų, dalyvavo teisės aktų, susijusių su VPSP reglamentavimo tobulinimu, rengime ir kt.
2025-aisiais planuojama pradėti įgyvendinti 22 naujus VPSP projektus, apimančius įvairias sritis. Didžiausios investicijos numatytos gynybos sektoriuje – Krašto apsaugos ministerija ketina plėtoti Rūdninkų karinio poligono infrastruktūrą ir paslaugų teikimo sistemą, kurios investicijos gali siekti nuo 900 mln. iki 1,2 mlrd. eurų. Be to, Klaipėdos rajone, Kairiuose, bus kuriama karinio miestelio infrastruktūra, į kurią planuojama investuoti apie 350 mln. eurų.
Transporto sektoriuje numatyta reikšmingų projektų – atnaujinti krašto kelią Kaunas–Prienai–Alytus, įrengti Zarasų miesto aplinkkelį bei plėtoti Sendvario seniūnijos kelius. Šių projektų vertė siekia nuo 20 mln. iki 200 mln. eurų. Taip pat planuojama perduoti Panevėžio miesto autobusų stoties valdymą privačiam partneriui pagal koncesijos sutartį.
Sporto ir laisvalaikio infrastruktūra bus plėtojama Vilkaviškyje, Rudaminoje, Šiaulių rajone ir Vilniuje. Sostinėje numatyta Lazdynų baseino valdymą patikėti koncesininkui bei statyti naują baseiną Rasų gatvėje.
Kultūros ir turizmo srityje planuojama statyti Nidos modernaus meno muziejų ir atnaujinti Lietuvos zoologijos sodą. Taip pat ketinama įgyvendinti Nacionalinio muziejaus projektą, skirtą tvariai muziejų infrastruktūrai kurti ir paslaugoms teikti, kurio vertė siekia apie 90 mln. eurų.
Energetikos ir aplinkosaugos srityje reikšmingi projektai bus įgyvendinami Šilalėje, Rokiškyje ir Telšiuose, kur planuojama modernizuoti gatvių apšvietimą bei efektyvinti šilumos ūkį.
Šiuo metu visi šie VPSP projektai yra skirtinguose parengiamuosiuose etapuose – kai kuriems jau rengiami privataus subjekto atrankos dokumentai, o kiti yra investicijų projekto ir VPSP dokumentų rengimo etape. Visą 2025 m. rengiamų VPSP projektų sąrašą galima rasti čia.
Metinę ataskaitą CPVA parengė, remdamasi valstybės ir savivaldybių institucijų pateiktais duomenimis.
