Plataus masto karui tęsiantis jau ketverius metus, Ukraina bando išgyventi šalčiausią žiemą nuo 2022-ųjų. Okupantui talžant šalies energetikos infrastruktūrą, vietos medikai susiduria su negailestinga realybe: atšiauriomis sąlygomis, dingstant elektrai ir šilumos tiekimui, palatose kasdien daugėja sužeistų karių. Nors specialistai daro viską, kad padėtų visiems nukentėjusiems, civiliams vietų reabilitacijos centruose nebelieka. Šalies ekspertai neslepia – situacija kritinė.
Kenčia šaltį, tamsą ir nuovargį
Visai šalia Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių, kuriose karas vyksta jau 12 metų, esantis Dnipras tapo prieglobsčiu didelei daliai iš karo zonos pasitraukusių ukrainiečių. Beveik milijoną gyventojų turintis pafrontės miestas sulaukia ir daugiau apšaudymų nei vakarinė šalies dalis. Agresorius ciniškai taikosi ir į jautrią civilinę infrastruktūrą – dar visai neseniai smogė į Zaporižios gimdymo namus, viešąjį transportą, o vos 35 km atstumu nuo fronto linijos esanti miesto universitetinė ligoninė dronų ir raketų atakų pasekmes patiria bene kasnakt.
Įstaigoje, kurioje gydoma virš 500 pacientų, iš kurių – 187 kariai, ir dirba daugiau nei 200 darbuotojų, trūksta ne tik slėptuvių, bet ir elektros bei šildymo. Medicinos mokslų daktaras Olehas Nechanevyčius, Dnipro universitetinės ligoninės, Fizinės reabilitacijos, sporto medicinos ir valeologijos katedros vedėjas, pasakoja, kad nepastovus elektros energijos tiekimas labai riboja ligoninės patalpų šildymą, galimybes suteikti greitą ir sistemingą pagalbą ir net atlikti chirurgines operacijas.
„Kai generatoriai veikia tik keturias ar penkias valandas per dieną, galimybės nepertraukiamai teikti medicinines ir reabilitacijos paslaugas yra labai ribotos. Nutrūkus elektros tiekimui sustoja ir neskubios chirurginės operacijos. Tai labai apsunkina medikų darbą ir pacientų gijimą. Be viso to, stebime ir personalo išsekimą, jaučiame specialistų trūkumą“, – sudėtingą situaciją gydymo įstaigoje apibendrina O. Nechanevyčius.
Anot jo, gydytojai, reabilitacijos specialistai, aptarnaujantis personalas dirba beveik be laisvadienių jau ketverius metus nuo didelio masto invazijos pradžios. Labiausiai šiuo metu ligoninei trūksta vidutinio lygio medicinos personalo, o ypač – slaugytojų. Tai nulemia ir jų minimalus atlyginimas, siekiantis apie 200-300 eurų per mėnesį „į rankas“, ir migracija į vakarinę Ukrainos dalį.
Pašnekovą papildo kolegė, katedros lektorė, ergoterapeutė Rehina Losijeva. Anot jos, dalis žmonių, o ypač turinčių mažų vaikų, pasitraukia į vakarus, nes paprasčiausiai negali pakelti tokių gyvenimo ir darbo sąlygų, kokios šiuo metu yra Dnipre: „Personalo situacija sudėtinga ir dėl specialistų trūkumo, ir dėl jų nuovargio. Juk ir mes žmonės. Tačiau keliesi ir dirbi toliau, nes kaskart suvoki, kad vis dar turi galimybę pavalgyti, pamiegoti ir apkabinti artimuosius. Mūsų kariai tokių privilegijų neturi. Todėl tie, kas pasilieka, žino, kodėl ir ką turi daryti.“
Padėti visiems civiliams reabilitacijos centrai nebepajėgūs
Šimtai tūkstančių ukrainiečių kasdien kenčia nuo nudegimų, minų sprogimų sužalojimų ir jų komplikacijų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimų ir kitų kompleksinių traumų. Dešimtys tūkstančių Ukrainos karių šiandien neturi bent vienos galūnės. Visa tai lydi įvairios lėtinės ligos, psichologiniai sutrikimai ir ilgas reabilitacijos procesas.
Šiuo metu daugiausiai laiko Dnipro ligoninės reabilitologai skiria kariams, patyrusiems periferinių nervų pažeidimus, trauminius smegenų sužalojimus, amputacijas.
„Reabilitacijos paslaugos prieinamos nemokamai visiems Ukrainos piliečiams. Nors civiliai ir karo metu nenustojo sirgti, patirti sužalojimų, traumų, insultų, priešingai – tokių atvejų tik padaugėjo, ir jiems reikalinga visapusiška reabilitacija, suteikti tokių paslaugų jiems dažnai negalime. Jiems paprasčiausiai nebelieka vietos“, – atvirauja R. Losijeva.
Kad situacija civilių atžvilgiu sudėtinga, teigia ir Olehas Bilianskis, vieno didžiausių Europoje ir didžiausio Ukrainoje reabilitacijos centro „Unbroken“ vadovas. Šiuo metu Lvive esančiame centre yra virš 300 pacientų, 80 proc. jų – kariai.
„Turime 4 skyrius: nugaros smegenų, kraujagyslių ligų, amputacijų ir galvos smegenų traumų. Dauguma mūsų pacientų yra kariai, patyrę ne tik stiprių fizinių traumų, bet ir psichikos sutrikimų, – dalijasi jis. – Negaliu net įvardyti konkretaus šiuo metu centre gydomų žmonių skaičiaus. Jų tik daugėja. Tačiau rankų padėti visiems, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, nėra. Tai skaudi realybė.“
Lietuva atneša ilgalaikę viltį
Padėti Ukrainos žmonėms išlikti, kovoti ir atsitiesti – ir mūsų atsakomybė. Todėl Lietuva Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) rankomis įgyvendina „Sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacijos ir reintegracijos Ukrainoje programą“. Jos rėmuose vykdoma Lvive, Dnipre ir Žytomyre esančių reabilitacijos centrų rekonstrukcija ir modernizavimas, perduodamos metodinės žinios, siekiant Ukrainoje įdiegti ilgalaikius tarptautinius reabilitacijos standartus.
„Tie, kas bent kartą per paskutinius ketverius metus nuvyko į Ukrainą, apsilankė karo zonose ir gydymo įstaigose, tikrai pajunta, ką šiuo metu išgyvena šalies civiliai ir kariai. Todėl mažiausia, ką galime padaryti, tai teikti nenutrūkstamą ir visapusę paramą šalies gynėjams. Viena tokių priemonių – ilgalaikę vertę kuriantis reabilitacijos sistemos stiprinimas“, – sako Artūras Žarnovskis, CPVA programos „Co-Create Future of Ukraine“ vadovas.
Įgyvendinant programą, bus plečiamas Lvivo „Unbroken“ reabilitacijos centras – atnaujinamos esamos patalpos ir statomas trečias aukštas, rekonstruojamas administracinis pastatas, pritaikant jį reabilitacijai su dirbtuvių, susitikimų ir bibliotekos erdvėmis, taip pat bus įrengtas baseinas. Jungtinės centro rekonstrukcijos projekto partnerių investicijos taip pat leis aprūpinti centrą reikiama medicinine įranga ir baldais. Įgyvendinus projektą, vietų skaičius centre išaugs nuo 70 iki 120.
Rekonstruojamame Dnipro universitetinės ligoninės reabilitacijos centre bus įrengta 16 dviviečių palatų ir 2 vienvietės palatos. Centre taip pat atsiras modernios fizinės terapijos ir ergoterapijos erdvės, individualūs kineziterapijos, ergoterapijos, psichologo konsultacijų bei kalbos terapeuto kabinetai. Atnaujinta infrastruktūra bus pilnai pritaikyta pacientams su negalia ir apims diagnostikos laboratorijas, įtvarų bei neįgaliojo vežimėlių dirbtuves su remonto ir techninės priežiūros paslaugomis ir socializacijos zonas, skirtas pacientų integracijai. Funkcinės centro rūsio patalpos prireikus bus naudojamos ir kaip priedanga, kurioje tilps apie 80 žmonių.
Atnaujintame Žytomyro reabilitacijos centre bus 11 dviviečių palatų, specializuotos terapijos kabinetai ir kitos funkcinės zonos, o rūsio patalpose numatyta įrengti slėptuvę, kurioje tilps iki 200 žmonių. Pastate taip pat bus sumontuota šiuolaikinė medicininė įranga, papildomai planuojama sutvarkyti ir lauko teritoriją, joje numatant judėjimo neįgaliųjų vežimėliais mokymo zoną ir modulinį priestatą su papildoma reabilitacijos sale ir specialistų kabinetais, bei įrengti saulės paneles, kurios padės užtikrinti autonominį energijos šaltinį masinių atakų ar atjungimų atveju.
Ilgalaikis Lietuvos tikslas – stipri, tarptautinėmis gerosiomis praktikomis grįsta Ukrainos reabilitacijos sistema. Programos biudžetas siekia 15 mln. eurų, ją finansuoja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas ir Krašto apsaugos ministerija.
Rehinos Losijevos nuotr.
