Klaipėda metus pradėjo būdama sportiškiausiu miestu ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje. 2018 metų Europos sporto miesto titulas uostamiesčiui atiteko už ypatingą dėmesį sporto ir sveikos gyvensenos kultūrai, sporto šakų ir renginių įvairovę mieste, skirtingų visuomenės grupių įtrauktį į sportą bei aktyvų laisvalaikį. Naujai atidaromas moderniausias Baltijos šalyse baseinas yra dar vienas reikšmingas plėtros aktyvaus laisvalaikio bei sveikatinimo veiklų srityje etapas ir ambicingos miesto vizijos dalis.
Klaipėdoje – tarptautinio lygio baseinas
Klaipėdos miestas jau prieš gerą dešimtmetį pradėjo planuoti statyti olimpinius sporto reikalavimus atitinkantį baseiną – šį siūlymą aktyviai rėmė profesionalūs sportininkai. Lietuvos plaukikų pasiekimai tarptautiniuose vandenyse šį poreikį tik sustiprino. Miesto vadovybė pažvelgė plačiau ir, pasikonsultavusi su austrų ekspertais, bei atlikusi galimybių studiją, nusprendė statyti daugiafunkcinį centrą, kuris tenkintų ir profesionalių sportininkų, ir kitų sportiško miesto gyventojų poreikius.
„Dalyvavome tarptautinėje visuomeninių ir sportinių baseinų parodoje „INTERBAD“ Štutgarte (Vokietijoje), kur pasvėrėme įvairias galimybes, užmezgėme naudingus kontaktus. Pradėjome konsultuotis su statytojais, kurie kūrė projektus Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, įvertinome skirtingų šalių patirtis, atlikome išsamią rinkos analizę ir galimybių studiją“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius p. Ričardas Zulcas. Pasak departamento direktoriaus, Savivaldybė nusprendė parengti į visą Europą orientuotas konkurso sąlygas ir paskelbė tarptautinį konkursą. Jį laimėjo ir techninį baseino projektą parengė jungtinė Nyderlandų įmonės „Slangen+Koenis International B. V.“, realizavusios daugybę baseinų projektų ir Lietuvos architektų įmonės „Cloud architektai“ komanda.
Centrinės projektų valdymo agentūros Urbanistinės plėtros projektų skyriaus vadovas p. Vygandas Alekna teigė, kad tai buvo puikiai parengtas ir įgyvendintas projektas: „Projekto rengėjai profesionaliai atliko darbą, tad projekto įgyvendinimas vyko itin sklandžiai. Tai geroji patirtis, kurios kitos užsienio šalys galėtų pasimokyti iš mūsų“.
Pažangus tiek iš vidaus, tiek iš išorės
Tokio baseino Baltijos šalyse dar nebuvo – visuomenei pristatomas baseinas sukurtas naudojant pažangius technologinius sprendimus. Projektuojant baseiną didelis dėmesys buvo skirtas aplinką tausojantiems sprendimams – statinys yra A+ energetinės klasės, sukurta saulės jėgainė, kuri gamina daugiafunkciniam centrui elektrą, įrengta elektromobilių įkrovos stotelė ir kt.
Baseinas atitinka Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) standartą – 50 metrų ilgio, 10 plaukimo takelių, starto bokšteliai, laiko matavimo sistema, bei galimybė žiūrovams stebėti varžybas iš tribūnų.
Tačiau pagrindinė centro misija – suteikti sąlygas neformalaus švietimo, sveikatinimo bei laisvalaikio veikloms. Baseino užimtumas, p. Ričardas Zulco teigimu, bus sprendžiamas tinklelio principu, mat jis buvo projektuojamas atsižvelgiant į įvairių visuomenės grupių poreikius. Vienas iš technologinių baseino sprendimų – galimybė keisti baseino dugno gylį, be to, pakelto dugno zonoje galima keisti ir vandens temperatūrą, tad baseinas gali būti lengvai pritaikytas plaukti besimokantiems vaikams ar nėščiųjų užsiėmimams vandenyje, vandens gimnastikai, žmonėms su negalia, senjorams.
Baseinas pasitarnaus ir Karinėms jūrų pajėgoms, ir povandeninės archeologijos specialistams
Baseino išskirtinumas – 9 metrų gylio nardymo šachta, kuri, miesto vadovybės tvirtinimu, veiks kaip specialus mokymų centras. „Ši nardymo šachta sukurta atsižvelgus į Klaipėdos kaip jūrinio miesto specifiką“, – pasakojo p. Ričardas Zulcas. Čia įgūdžius lavinti turėtų Lietuvos Karinių jūrų pajėgų kariai, tyrinėjimais Baltijos jūroje išgarsėję šalies povandeninės archeologijos specialistai, narai-gelbėtojai. Taip pat galėtų būti rengiami specialūs nardymo mokymai mėgėjams, po kurių būtų suteikiamas sertifikatas nardymui pietų jūrose. Visus šiuos planus vertina ir baseino paslaugų krepšelį šiuo metu aktyviai formuoja Savivaldybės skelbtą koncesijos sutartį laimėjusi bendrovė „Klaipėdos baseinas“.
Suprojektuotas atsižvelgus į miestiečių lūkesčius
Formuodamas paslaugų krepšelį, „Klaipėdos baseinas“ planuoja savaitgaliais siūlyti vandens pramogas visai šeimai, stipresnių pojūčių mėgėjams numatomi vandens atrakcionai, taip pat veiks SPA erdvė, kuri suprojektuota įsiklausius į gyventojų lūkesčius. „Vykdėme gyventojų apklausą dėl laisvalaikio, SPA zonos ir atsižvelgėme į visus pasiūlymus – visa tai bus šiame centre“, – sakė p. Ričardas Zulcas.
Baseinas tūrėtų tapti traukos centru, todėl, pasak Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus, jis buvo statomas pietinėje miesto dalyje, kur įsikūrė du trečdaliai miestiečių. Tikimasi, kad baseinas darniai įsilies į aktyvaus laisvalaikio bei sveikatingumo turizmo infrastruktūrą Klaipėdoje papildydamas tokius objektus kaip orientacinio sporto takai ir kt.
Projekto vykdytojus konsultavęs Centrinės projektų valdymo agentūros Metodinio pagalbos centro ekspertas p. Linas Jasiukevičius pabrėžė, kad ši investicija sukurs didelę visuomeninę vertę miestui.
„Tai Vakarų regionui itin reikšmingas infrastruktūros objektas, nes šiame regione iki šiol nebuvo baseino, kuris tenkintų įvairių visuomenės grupių poreikius: dabar yra sudarytos sąlygos neformaliojo švietimo veiklų plėtrai – mokymui plaukti, nardyti“, – teigė ekspertas.
Klaipėdos daugiafunkcinio sveikatingumo centro projektas buvo įgyvendintas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Kompleksinė paslaugų plėtra integruotų teritorijų vystymo programų tikslinėse teritorijose“, kurios tikslas – padidinti neformalaus švietimo, sveikos gyvensenos, kultūros ir laisvalaikio paslaugų prieinamumą tikslinės teritorijos gyventojams ir sudaryti sąlygas gyventojų užimtumui didėti tikslinėje teritorijoje, skatinant vidinę miestų plėtrą, efektyvų išteklių panaudojimą.
Statybos rangos darbų sutarties vertė siekė 16,6 mln. eurų. 11,6 mln. eurų projekto įgyvendinimui buvo skirta iš ES struktūrinių fondų, 4 mln. eurų skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė, dar 1 mln. eurų – iš valstybės biudžeto.
