Lietuvoje vyksta tolimesnė institucinės vaikų globos sistemos pertvarka, kuria siekiama globojamiems vaikams sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką, o geriausiu atveju – rasti žmones, norinčius tuos vaikus globoti šeimoje.
Pertvarka siekiama išplėtoti bendruomenines paslaugas taip, kad globos institucijų neliktų. Vaikai, netekę tėvų globos, gyventų globėjų šeimose, o jų nesant – bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Visos pastangos – stiprinti šeimą
Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centras, įkurtas prieš 23 metus, kai nedarbas, alkoholizmas, skurdas ir net vaikų valkatavimas kaime buvo pasiekęs piką, kaip tik ir yra tokia institucija. Šiuo metu centras pertvarkomas, didžiulės erdvės skendi neįprastoje tokioms įstaigoms tyloje. Patalpose, kuriose anksčiau gyveno globojami vaikai, dabar įsikūrė šeimų krizių centras, atskirame fligelyje – Vaikų dienos centras, kurio patalpos buvo išplėstos, suremontuotos, pritaikytos neįgaliesiems, įsigyti nauji baldai ir įranga. Šių patalpų atnaujinimas finansuotas iš ES struktūrinių ir investicijų fondų, o projektą administravo Centrinė projektų valdymo agentūra.
Kaip papasakojo centro direktorė Audronė Petrovienė, atnaujinus Vaikų dienos centrą, jame kasdien lankosi 25 vaikai nuo 7 iki 16 metų (anksčiau – 15 vaikų). Tai vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, čia stiprinami ir jų tėvų socialiniai tėvystės įgūdžiai, siekiama mažinti vaikų ir tėvų socialinę atskirtį.
Vaikai čia pietauja ir ruošia pamokas, dirba kompiuteriu, merginos mokosi siūti, vaikams rengiami įvairūs meninio ugdymo užsiėmimai. Per Šv. Kalėdas atnaujintą Vaikų dienos centrą aplankęs Ignalinos rajono meras Justas Rasikas padovanojo karaoke sistemą. Vaikai balsavo ir patys išsirinko šią dovaną.
Vaikai rinkosi ryškias spalvas
Netoliese Vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro esančiuose daugiabučiuose įkurti ir dveji nauji bendruomeniniai vaikų globos namai. Pirmieji įkurti, sujungus du 4 ir 2 kambarių butus, esančius pirmajame aukšte, kad galima būtų pritaikyti neįgaliesiems. Čia įkurtos 8 vietos vaikams, o kitame daugiabutyje esančiame 4 kambarių bute – 5 vietų bendruomeniniai vaikų globos namai.
„Kad žinotumėte, kaip vaikai laukė šitų namų! Vis bėgdavo pasižiūrėti, kaip vyksta remonto darbai „jų namuose“, kada gi pagaliau galės juose apsigyventi“, – pasakojo centro vadovė A. Petrovienė.
Nors, pirmiausia, pasitiko niūri ir apleista laiptinė, peržengus vaikų bendruomeninių namų durų slenkstį, iš karto pakvipo namais. Virtuvėje tyliai dūzgė skalbimo mašina, iš ten pat sklido malonus gaminamų pietų kvapas, visur – tvarkinga ir švaru.
Šiuose namuose dabar gyvena 6 globotiniai nuo 10 iki 19 metų. Jais rūpinasi socialinė darbuotoja ir jos padėjėja.
Viename iš kambarių prie kompiuterio įsitaisęs vienuolikmetis Laurynas drąsiai pasakojo, kad čia gyvena kartu su savo keturiolikmečiu broliu.
„Kas labiausiai patinka naujuose namuose? Kambario sienų spalva“, – pakartojęs klausimą, atsakė vaikas. Savo kambariams vaikai patys rinko sienų spalvą ir visos spalvos – itin ryškios, tarsi visiška priešprieša už langų tvyrančiam pilkumui.
Keičiasi vaikų savijauta ir savivertė
Dar stipresnis jaukių namų jausmas apėmė, apsilankius antruose namuose – juose pasitiko Vasia. Vaikų priglaustas mažas kačiukas dabar tapo tikru šių namų numylėtiniu. Kol kas čia įsikūrusios tik tris merginos ir Vasia, o jais rūpinasi besikeičiančios socialinės darbuotojos, kartu praleidžiančios ir dieną, ir naktį.
Pasak A. Petrovienės, institucijose globojamų vaikų nuolat mažėja ir šiuo metu juos keičiantys bendruomeniniai namai yra teisinga ir pasiteisinanti kryptis.
„Vaikų savijauta ir savivertė akivaizdžiai keičiasi. Jiems labai svarbu, kad gyvena daugiabutyje, eina į tą pačią laiptinę, kaip ir kiti kiemo vaikai, ir ant kaktos nebejaučia to gėdingo globos namų gyventojo antspaudo. Aišku, nieko geriau už šeimą nėra, bet bendruomeniniai globos namai – jau gana arti to jausmo“, – įsitikinusi daugiau nei 20 metų vaikų globos sistemoje dirbanti specialistė.
