Patvirtinti keturi nauji Ukrainos atsigavimo projektai bei Lietuvos tarptautinių partnerysčių strateginės gairės 2026 – 2030 metams. Naujiems projektams – naujų mokyklų statyboms, DNR laboratorijos modernizavimui ir vaikų saugumui, skirta daugiau nei 14,5 mln. eurų. Projektus įgyvendins Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė sausio 28 d. pasitarime patvirtino keturis Ukrainos atstatymo projektus, kurie bus finansuojami Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo (Fondo) lėšomis.
„Džiugu, kad mūsų pažadai ir susitarimai virsta darbais. Lietuvos dalyvavimas Ukrainos atstatyme yra labai svarbus mums visiems, džiaugiuosi, kad Lietuva prisideda vis daugiau ir daugiau su įvairiais projektais ir konkrečiais sprendimais“, – pasitarime sakė premjerė Inga Ruginienė.
Daugiafunkcinis švietimo centras Žytomyre
5 mln. eurų bus skirti projekto „Ukrainos ateities mokyklos“ pirmojo etapo įgyvendinimui. Prie šio projekto 500 tūkst. eurų prisidėjo Airijos vyriausybė.
Pirmuoju etapu bus parengtas 2023 metais per rusų atakas sugriautos mokyklos Žytomyre projekto „Ateities mokykla Ukrainai“ adaptyvaus techninio projekto pritaikymas (lokalizavimas).
Gimnaziją su slėptuve bei daugiafunkcinėmis edukacinėmis bei sporto erdvėmis pagal adaptyvų techninį architektūrinį projektą „Ukrainos ateities mokykla“ planuojama įgyvendinti per tris etapus 2025–2028 metais. Pirmąjį etapą ketinama užbaigti per 18 mėnesių.
Zeleny Hai: nauja mokykla vietoj sugriautos
Beveik 4 mln. eurų skiriami Zeleny Hai mokyklos Mykolajive atnaujinimo antrajam etapui.
Projekto pirmasis etapas buvo įgyvendinamas 2025 metais. Buvo parengtas techninis projektas mokyklai su slėptuve. Projektą ketinama įgyvendinti per dvejus metus, pusė reikalingo finansavimo bus skirta iš Taivaniečių atstovybės Lietuvoje įnašo.
DNR laboratorijos modernizavimas Poltavoje
DNR laboratorijos Poltavoje modernizavimui skirta 800 tūkst. eurų. Įgyvendinus projektą, tikimasi, kad atliekamų ekspertizių skaičius išaugs iki 1 tūkst. per mėnesį, o ekspertams bus sudarytos geresnės darbo sąlygos.
2022 metais prasidėjus plataus masto rusijos karui prieš Ukrainą, šalies laboratorijos ir teismo medicinos įstaigos, atsakingos už mirusiųjų palaikų identifikavimą ir orų jų tvarkymą, susiduria su itin dideliu darbo krūviu. Visoje Ukrainoje kasdien atliekami tyrimai, siekiant identifikuoti dėl karinių veiksmų ir bombardavimų žuvusių karių bei civilių palaikus.
Projektą planuojama įgyvendinti per aštuonis mėnesius. Pusė jo finansavimo bus skirta iš Taivaniečių atstovybės Lietuvoje įnašo.
5 mln. eurų nuo karo nusikaltimų nukentėjusiems ukrainiečių vaikams
Ketvirtasis projektas, kuriam skirti 5 mln. eurų – „Vaikai pirmiausia. Ukrainos ateities apsauga“. Projektu siekiama užtikrinti karo paveiktų, įskaitant iš prievartinės deportacijos ir iš okupuotų teritorijų sugrąžinamų, vaikų poreikius – pirminį prieglobstį, vidutinės trukmės reabilitaciją ir adaptaciją, paslaugų prieinamumo gerinimą ir nacionalinių psichikos sveikatos standartų stiprinimą.
Planuojama rekonstruoti globos namus, pritaikant juos Grąžinamų vaikų ir šeimų centro veiklai. Čia bus įrengtos trumpalaikio apgyvendinimo vietos, sukurtos socialinių ir psichologinių paslaugų zonos.
Be to, bus įrengta 10 modulinių pastatų, skirtų vidutinės trukmės integracijai, taip suteikiant iki 80 apgyvendinimo vietų per metus.
Už skirtas lėšas bus įsigyta ir 19 transporto priemonių vaikų globėjų šeimynoms, siekiant pagerinti paslaugų pasiekiamumą regionuose. Taip pat bus vystomas vaikų reabilitacijos ir psichikos sveikatos centras, rekonstruota ligoninė, vykdoma personalo plėtra, kuriamos karo traumos metodikos, stiprinamos čia dirbančių specialistų kompetencijos.
Projektą, kuris bus finansuojamas kartu su Taivaniečių atstovybe, ketinama įgyvendinti per 22 mėnesius.
Lietuvos tarptautinių partnerysčių strateginės gairės 2026 – 2030 metams
Taip pat Vyriausybė pritarė Lietuvos tarptautinių partnerysčių strateginėms gairėms 2026 – 2030 metams. Jos apibrėžia Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir tarptautinių partnerysčių kryptį artimiausiam penkerių metų laikotarpiui. Vyriausybės patvirtintos gairės atspindi tvirtą politinį apsisprendimą dėl aktyvesnio Lietuvos vaidmens sparčiai kintančioje geopolitinėje aplinkoje, reaguojant į globalius iššūkius – mažėjantį finansavimą vystymuisi, augantį poreikį efektyviau išnaudoti turimus finansinius išteklius ir stiprinti šalių partnerių atsparumą.
Naujosiose strateginėse gairėse įvardinamos dvi prioritetinės veiklos kryptys – abipusiai naudingų, lygiaverčių partnerysčių kūrimas ir ilgalaikio atsparumo stiprinimas. Tai rodo Lietuvos siekį pereiti nuo iki šiol gyvavusio tradicinio donoro ir paramos gavėjo modelio prie bendrakūros, įgalinimo ir tvaraus poveikio principų įgyvendinimo.
Su dokumentu susipažinti galite čia: Lietuvos tarptautinių partnerysčių strateginės gairės 2026–2030 metams.
